Šią savaitę Seimui pradėsiant svarstyti Vyriausybės patvirtinus mokesčių pakeitimus, verslo asociacijos pirmadienį darkart susirinko išsakyti savo poziciją. Pasak verslo atstovų, į jų nuomonę, rengiant mokesčių pakeitimų siūlymus, atsižvelgta nebuvo, o juos įteisinus – Lietuvos ekonomika kentės.

„Mokesčių pertvarka, mūsų manymu, bus labai žalinga ekonomikai. Jokia valstybė negali būti stipri, jei ji nėra ekonomiškai stipri. Mūsų supratimu, verslininkai yra bet kokio saugumo ar valstybės gerovės pamatas. Dėl pakeitimų, mūsų skaičiavimais, per artimiausius tris metus ekonomika patirs 800 mln. eurų žalą“, – prieš forumą „Apsaugokime ekonomiką“ žurnalistams sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

„Pati Finansų ministerija skaičiuoja, kad reformos pasekmės bus apie 0,2 proc. Lietuvos BVP kritimas. Mūsų manymu, žala augimui bus dar didesnė dėl geopolitinės situacijos ir JAV tarifų karų Kaip valstybė gali būti stipri, jei ji pati taip šauna sau į koją?“, – klausia verslo atstovas.

Darkart siekia užmegzti dialogą

Pasak A. Romanovskio, tikslas dabar yra įtikinti Seimą, jog dialogas tarp verslo ir Vyriausybės – privalo prasidėti iš naujo.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra kreiptis ir prašyti Seimo, Seimo pirmininko, kad paragintų Vyriausybę kalbėti su verslu – su darbuotojais, su akcininkais, investuotojais ir surasti sutarimą, kaip apsaugoti ekonomiką ir užtikrinti krašto apsaugą“, – teigia LVK prezidentas.

Jo manymu, socialdemokratų partijos veiksmai neatitinka to, ką ji žadėjo prieš rinkimus, o Seimas dėl planuojamos mokesčių pertvarkos yra susiskaldęs.

„Tai nėra susiję su rinkiminiais pažadais. Vyriausybė, deja, mūsų neišgirdo, nepakvietė mūsų kalbėtis ir mūsų kita viltis yra kalbėti su Seimu. Frakcijose vyrauja labai skirtingos nuomonės ir mes norime, kad Seimas pasiųstų žinutę Vyriausybei, kad reikia su verslu kalbėti“, – sakė A. Romanovskis.

Panašias mintis antrino ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Norime, kad mus galų gale išgirstų. Čia bendru balsu kalba 200 asocijuotų struktūrų – vienybė, kokios dar niekada nėra buvę prieš vieną reformą. Sakyčiau, kad 97 proc. verslo yra susibūrę išvien, o noras yra, kad lukteltume, pasižiūrėtume ir neskandintume ekonomikos“, – tvirtino verslo atstovas.

„Norime apsaugoti darbo vietas, spartų augimą ir netrukdyti verslo augimui bei žmonių gerovei vystytis. (...) Priimti mokestinių pakeitimų pasiūlymus tokius, kokie dabar yra perduoti Seimui, būtų nepagarba verslui, visoms 200 asocijuotų struktūrų, kurios išreiškė savo valią“, – pareiškė V. Janulevičius.

Mokesčių pakeitimai atbaidys investuotojus, pakenks darbuotojams

Anot „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininko Rolando Valiūno, svarstant mokestinius pokyčius, nėra pakankamai atsižvelgiama į tai, kokia žinutė bus siunčiama investuotojams.

„Mus baimina, kad šiais mokesčių pakeitimais atstumiame dalį užsienio investuotojų, o dalį vietinių investuotojų skatiname lėšas iškelti kitur“, – teigė verslo atstovas.

LVK prezidentas A. Romanovskis tuo metu mano, kad efektas bus neigiamas ne tik investuotojams bei verslininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms.

„Bus blogai. Bandoma parodyti, kad čia yra siauros verslininkų grupės interesas, tačiau blogai bus ir darbuotojams, kurių atlyginimai priklauso nuo tų pačių verslininkų. Nuo to priklausys ir kainos vartotojams. (...) Drugelio efektas pasijaus per visą grandinę, netgi iki pensininkų, kurių, atrodo, tie dalykai nepasiekia“, – teigė A. Romanovskis.

Antradienį Seimą pasieks Finansų ministerijos siūlomi GPM bei NT mokesčio pakeitimai, siūlymai kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.

NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.

Likęs NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o brangesniam būtų taikomi tokie pat tarifai, kaip ir pagrindiniam būstui. 

Siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai nuo 20 iki 32 proc. bendrai metinių pajamų sumai. 

Į ją nebūtų įskaitomos tantjemos, dividendai, ligos, motinystės ir kitos išmokos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui ir iš pensijų fondo gautos išmokos ir kitos ne darbo santykių pagrindu gautos pajamos – būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų. 

ELTA inf.