Seime – svarstymai, kaip toliau spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą

Andrius Ufartas / BNS


Žlugus referendumui dėl daugybinės pilietybės, Seimo nariai svarsto, kokių priemonių reikėtų imtis, jog į užsienį išvykę tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Visgi, kol, kas vieningos pozicijos nėra – vieniems kalbant apie referendumo kartelės mažinimą ar dar vieną balsavimą po penkerių metų, kiti ragina atsakingas institucijas kuriam laikui paskelbti moratoriumą kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuviams.


Trečiadienį parlamente surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke pripažino – antrasis bandymas išspręsti pilietybės klausimą nebuvo sėkmingas. Anot jos, dar kartą buvo įsitikinta, jog referendumui keliama kartelė yra pernelyg aukšta.


„Antrą kartą pasitikrinome, kad ši referendumo kartelė Konstitucijai pakeisti yra neįveikiama“, – apgailestavo D. Henke.


„Dabar visiems turi būti aišku: sena problema – pilietybės praradimas tiems, kas gavo ją gimimu – referendumu, tikriausiai, neišspręstų ir trečią, ir ketvirtą kartą“, – teigė ji.

REKLAMA


Svarstydama galimas alternatyvas ateičiai, D. Henke pastebėjo, jog Pilietybės įstatyme jau dabar yra numatyta išimčių, kurios leidžia Lietuvos piliečiams, išvykusiems į užsienį, išsaugoti tėvynės pilietybę.


„Labai kviečiu mums susitelkti, ieškoti teisinių sprendimų. Visų pirma, plečiant tuos (išimtinius) atvejus, bet, vis dėlto, kad tai būtų siauri atvejai“, – kalbėjo PLB pirmininkė.


Ji taip pat kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) bei jos vadovę Agnę Bilotaitę, prašydama nepasirašinėti dokumentų, kuriais iš lietuvių, įgijusių kitos šalies pilietybę, atimamas Lietuvos pasas.


„Kviečiu ministrę atsisakyti rašyti dekretus tiems žmonėms, kurie pagal įstatymo raidę praranda pilietybę – kol Seimo nariai nesugalvos, kaip išgelbėti tuos lietuvius, Lietuvos vaikus, kol nebus aiškumo“, – ragino ji.


A. Armonaitė ragina institucijas laikinai neatiminėti Lietuvos pilietybės

Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje 2020 m. Seimo rinkimuose išrinkta parlamentarė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antrina D. Henkei – atsakingos institucijos turėtų suteikti moratoriumą kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuviams. Šiuo metu įstatymas numato, jog įgijus kitos šalies pilietybę, asmuo per 2 mėnesius apie tai turi pranešti Migracijos departamentui. A. Armonaitė ragina kol kas šios taisyklės nepaisyti.

REKLAMA


„Šiuo metu valstybės institucijos proaktyviai ieško žmonių, kurie galėjo priimti kitos šalies pilietybę. Yra šalių, kuriose žmonės, kai ateina į konsulatą ar kitas įstaigas pasikeisti asmens dokumento, jie pasirašinėja tam tikrus dokumentus, kurie leidžia vėliau aktyvuoti procedūras, tikrinant, ar pilietis priėmė kitos šalies pilietybę“, – spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.


„Kviečiu tas institucijas šiuo metu laikinai sustoti. Paskelbti moratoriumą, kad kol teisiniais keliais nėra išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, proaktyviai to nedarysime. (...) Suprantu, tai yra proporcingumo ir protingumo kriterijais, o ne paragrafu besivadovaujantis siūlymas, tačiau yra šalių, kurios taip daro“, – teigė Laisvės partijos lyderė.


Tarp galimų tolimesnių žingsnių ji įvardijo ir konservatorės Dalios Asanavičiūtės registruotas įstatymo pataisas, numatančias išimtis NATO valstybių narių pilietybes įgijusiems lietuviams.


„Yra galimas trečias referendumas, jeigu mes sugebėsime pakeisti kai kuriuos institucinius parametrus, kad jis, vis tik, įvyktų“, – taip pat užsiminė ji.


A. Armonaitei pritarė D. Asanavičiūtė.


„Vienas iš fiksuotų pasiūlymų – leisti žmonėms nuimti atsakomybę atsisakyti pilietybės per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Ir tą terminą pratęsti tiek, kiek galioja pasas“, – dėstė konservatorė.


Opozicija kito kelio nemato – klausimą galima išspręsti tik referendumu

Tuo metu dalis opozicijos atstovų nesutinka su pateiktais siūlymais – anot jų, raginti institucijas nesilaikyti įstatymų, nėra normalu.



„Neraginčiau Lietuvos valdžios institucijų – Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento – nesilaikyti įstatymų. Jie yra tokie, kokie yra. Manau, mes, Seimas, turime prerogatyvą rasti teisinį sprendimą“, – kalbėjo „valstietis“ Giedrius Surplys ir tikino, jog reikėtų kartoti referendumą.


„Pirmiausiai, siųsčiau žinią, kad niekas dar nepralaimėta, nepabaigta. Ir gal po penkerių metų, kai bus prezidento rinkimai, mes turėtume kartoti tą referendumą“, – pridūrė jis.


Savo ruožtu socialdemokratas Julius Sabatauskas leido suprasti, jog netrukus po žlugusio referendumo įstatymo pataisas registravusi D. Asanavičiūtė – paskubėjo.


„Kolegos jau siūlo – paskubėjo, pamiršę, kad esame iniciatyvinė grupė ir mes visi vieningai kalbėjome už referendumą, pamiršo, kad mes visi kartu dirbome, paskubėjo pasižymėti paukščiuku ir užregistravo įstatymo pataisą, nepasitarę su kolegomis. Tiek to. Tebūnie taip, kaip yra“, – kolegei kritiką išreiškė opozicijos atstovas.


„Ar yra toks kelia racionalus? Manau, kad ne. Todėl, kad jau ne vieną kartą Konstitucinis Teismas yra pasakęs – kito būdo, kaip referendumas, nėra“, – patikino jis.


Jis taip pat nesutinka su manančiais, jog sprendžiant pilietybės klausimą reikėtų mažinti referendumo kartelę.


„Ar reikia mažinti kartelę? Manau, kad pirmas mūsų Konstitucijos skirsnis yra pernelyg svarbus, kad galėtume mažinti kartelę“, – sakė J. Sabatauskas.


„Ką gi toliau daryti? Žinote, geram rezultatui pasiekti lengvų kelių nebūna. Manau, kad yra reikalinga ilgalaikė strategija. Ir efektyviausias būdas – tiesa, jis negreitai duoda rezultatų – tai ilgalaikis procesas toliau įtikinėti mūsų piliečius, kad būtent labai svarbu. (...) Po penkerių metų mes turime eiti su ta žinia ir vėl padaryti referendumą“, – apibendrino jis.

REKLAMA


Sekmadienį vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.


Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.


Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 21 (2024)

    Savaitė - Nr.: 21 (2024)