Visuotiniams šaukimui pasirengti Lietuvai prireiktų 5 metų

Lietuvos kariuomenės nuotr.


Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad reikėtų maždaug penkerių metų, kad Lietuva pasirengtų visuotiniam šaukimui. Kaip naujienų portalui lrt.lt teigė premjerė, per šį laikotarpį būtų galima parengti reikiamą skaičių puskarininkių ir karininkų, įrengti reikiamą infrastruktūrą ir įvykdyti ginkluotės pirkimus.


„(...) mums reikia žmonių, mums reikia karininkų, mums reikia tų, kurie mokytų šauktinius. Tas rengimo ciklas yra apie trejus metus. Tai reiškia, kad kol mes neturėsime reikiamo skaičiaus puskarininkių ir karininkų, kurie galėtų tuos šauktinius mokyti ir juos ugdyti, tol labai kažkaip išplėsti skaičių galima, bet nebus, kas su tais vaikinais dirba“, – portalui lrt.lt teigė I. Šimonytė.


„Reikėtų penkerių metų, kad būtų parengta karininkų, sukurta infrastruktūra ir įsigyta ginkluotės tiems mokymams. Aš nematau, kodėl mes neturėtume taip eiti“, – aiškino ji.


Visgi, politikė pažymėjo, kad svarbu kalbėti ne tik apie ilgalaikius siekius – pasak konservatorės, reikia siekti ir artimesnio laikotarpio tikslų, susijusių su šauktinių reforma ir didinamu privalomajai karinei tarnybai šaukiamųjų jaunuolių skaičiumi.

REKLAMA


„Man atrodo, kad iš pradžių mes einame tuo keliu, kuris dabar ir yra numatytas, t. y. mums reikia didinti šauktinių skaičių. Klausimas, ar iki visuotinio šaukimo, ar iki kokio mažesnio skaičiaus, nes visais atvejais mums reikia papildomos infrastruktūros“, – dėstė Vyriausybės vadovė.


Tuo metu svarstydama, ar visuotinis šaukimas turėtų aprėpti ne tik vaikinus, bet ir merginas, I. Šimonytė pripažino – tokia diskusija nėra lengva. Todėl, svarstė ji, šį klausimą reikėtų atidėti vėlesniam laikui.


„Diskusija, ar turi būti šaukiamos ir merginos, nėra labai lengva, nes čia daug kam būtų toks didelis kultūrinis lūžis galvoje. Dėl to aš sakyčiau, kad tą diskusiją mes galime atidėti vėlesniam laikui. Dabar mes turime padaryti bent jau tai, ką tikrai galime padaryti ir kam nėra jokių labai didelių kliūčių, išskyrus šiokį tokį laiko poreikį“, – apibendrino ji.


Gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.

REKLAMA


Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.


Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 24 (2024)

    Savaitė - Nr.: 24 (2024)



Daugiau >>