V. Čmilytė-Nielsen apie santykius koalicijoje: kiekvienoje partnerystėje nesutarimai yra normalu

Erikas Ovčarenko/BNS


Viešumoje vis labiau pastebimi nesutarimai valdančiųjų gretose nėra nieko neįprasto, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, valdančiąją koaliciją sudaro politinės jėgos, turinčios skirtingas programas, todėl prieštaravimai dėl bendro darbo vizijos yra neišvengiami. Be to, pažymi parlamento vadovė, įtampas kelia ir artėjantys rinkiminiai metai.


„Nesutarimų būna visada – kaip ir kiekvienoje partnerystėje, kur bendrą darbą dirba skirtingas programas turinčios partijos. Tai visiškai normalu“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.


„Priešrinkiminiai niuansai, žinoma, yra (...) konteksto dalis. Ir, matyt, įvairūs klausimai bus ryškiau keliami ne tik iš „laisviečių“ pusės“, – pridūrė parlamento vadovė.


Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog apmažėjusios Laisvės partijos gretos po to, kai antradienį iš frakcijos į opoziciją pasitraukė Seimo narė Silva Lengvinienė, gali apsunkinti „laisviečių“ siekį dar šioje kadencijoje priimti jiems svarbius įstatymų projektus – pavyzdžiui, įteisinti civilinę sąjungą.


„Laisvės partija bent jau du tuos savo firminius klausimus kėlė labai garsiai nuo pirmosios dienos. Bėda tik, kad su civiline sąjunga, partneryste buvo labai aiški kliūtis – Seimo aritmetika ir trūkstamas balsų skaičius. Ir ta kliūtis iki šiol išliko – vakarykštis Silvos Lengvinienės pasitraukimas į opoziciją, žinoma, situaciją komplikuoja“, – pažymėjo parlamento vadovė.

REKLAMA


V. Čmilytė-Nielsen priduria kol kas nemananti, kad S. Lengvinienės pėdomis pasektų daugiau valdančiosios koalicijos atstovų.


„Konkrečių ketinimų pas kitus Seimo narius šiuo metu neįžvelgiu“, – sakė Seimo pirmininkė.


Antradienį ryte Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė, kad prie jos jungiasi parlamentarė S. Lengvinienė. Ji pasitraukė iš Laisvės frakcijos Seime. Frakciją pakeitusi politikė pažymėjo, kad su Demokratų sąjunga dalyvaus ir kitų metų Seimo rinkimuose.


S. Lengvinienei išėjus, Laisvės frakcijoje lieka 10 narių, valdančiojoje daugumoje – 72 nariai iš 141.


Valdančiojoje daugumoje pastaruoju metu tvyrojo įtampa. Praėjusią savaitę iš Seimo posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas. Toks siūlymas priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“ – Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus – dėka.


Įtampos tarp koalicijos partnerių išryškėjo ir prieš tris savaites vykusiame Vyriausybės pasitarime. Aptariant Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.

REKLAMA


Seimui atmetus siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams, „laisvietis“ T. V. Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.


Galiausiai naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)