A. Anušauskas: kitąmet bus pasirašyta papildoma tarpvalstybinė sutartis su Vokietija

Lukas Balandis/BNS


Krašto apsaugos ministerija (KAM) kitąmet pasirašys papildomą tarpvalstybinę sutartį su Vokietija, kuria, pasak ministro Arvydo Anušausko, bus apibrėžtos socialinės vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje sąlygos.


„Sutartis, kuri apibrėžia kitas sąlygas – teisines, mokestines, įsidarbinimo ir daugelį kitų dalykų, kuriuos būtent reikia apibrėžti sutartimi“, – trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.


„Tarpvalstybinis susitarimas leistų apibrėžti konkretesnes sąlygas ir daugiausiai tai, kas susiję būtent su civilių – karių šeimų – buvimu Lietuvoje“, – pažymėjo jis.


Kaip anksčiau pranešė ministerija, toks susiarimas turėtų būti pateiktas Seimui ratifikuoti kitų metų antrajame pusmetyje.


Tuo metu brigados perkėlimo planas, kurį planuota pasirašyti iki gruodžio 22 d., bus finalizuotas anksčiau, sako A. Anušauskas – vizito gruodžio 19 d. metu. Tada, pažymėjo KAM vadovas, bus aiškiau ir dėl konkrečių plano detalių – finansavimo kaštų, laikotarpių, konkrečių dislokavimo vietų ir pan.

REKLAMA


„Tuo metu jau detalių bus žinoma daugiau. Dabar vyksta derybos – dėl to detalių nekonkretizuosiu“, – nurodė jis.


L. Kasčiūnas: viskas atrodo labai solidžiai

Trečiadienį Seimo NSGK aptarė Lietuvos pasirengimą priimti šalyje vokiečių brigados dydžio karinį vienetą. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, „viskas atrodo labai solidžiai“,


„Ir pačių vokiečių paskelbtas planas, ir tie skaičiai, ir brigados sunkumas, įgalintojai, pasirengimas... Tikrai tai, ko mes ir siekiame“, – po posėdžio kalbėjo L. Kasčiūnas.


„Yra dar daug nežinomųjų, natūraliai. Dar vyksta derybos“, – ministrui antrino jis.


L. Kasčiūnas priminė, kad Lietuvai priskirta vokiečių brigada yra integruota į šalies gynybai skirtą NATO diviziją. Politikas svarstė, jog ateityje būtų galima diskutuoti apie šios divizijos ginkluotės ar amunizijos perkėlimą į šalį. Tai, pabrėžė NSGK pirmininkas, esmingai prisidėtų prie priešo atgrasymo, o karo atveju užtikrintų greitesnę reakciją.

REKLAMA


„Yra minčių netgi kalbėti apie tos divizijos išankstinį ginkluotės ar amunicijos dislokavimą. Bet tai, galbūt, vizionieriška mintis“, – pridūrė jis.


Klausiamas, ar įsipareigojimų kurti brigadai reikalingą infrastruktūrą ir skirti deramą finansavimą nereikėtų įtraukti į parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, L. Kasčiūnas patikino – dėl vokiečių buvimo šalyje sutaria visos politinės jėgos.


„Dėl brigados buvimo čia ir Lietuvos pasirengimo priimti ją – nėra jokių abejonių tarp jokių politinių jėgų“, – aiškino jis, neabejodamas, kad tokia pozicija išliks net ir po kitąmet vysiančių Seimo rinkimų.


D. Šakalienė: turime aiškų atsakymą, ar diskusijose dėl brigados reikėjo tiek daug dramos

Opozicinės socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė po uždaro posėdžio teigė, kad Vokietijos įsipareigojimai ir tęsiami pažadai džiugina. Todėl politikė leido suprasti, kad bene metus trukusios diskusijos ir spaudimas Vokietijai dėl sprendimų perkelti brigadą į Lietuvą nebuvo reikalingi.


„Šiandien mes turime labai aiškų vaizdą, kad tai bus didelė, stipri brigada, sunki, taip pat su papildomais batalionais, su visais reikalingais įgalinimais. Tai reiškia, kad mes galime jaustis, kad vokiečiai iš tiesų iš savo pusės daro viską. Mums iš savo pusės taip pat reikėtų padaryti viską“, – žurnalistams sakė D. Šakalienė.


„Man atrodo, šiandien turime labai aiškų atsakymą į klausimą, ar reikėjo tiek daug dramos. Jos nereikėjo, nes vokiečiai labai nuosekliai, žingsnis po žingsnio dirbo ta kryptimi, kuria ir buvo įsipareigoję veikti“, – konstatavo ji.



Visgi NSGK narė pastebėjo, kad Lietuvai iššūkių vis dar lieka – pasak politikės, svarbu išspręsti gynybos finansavimo klausimus ir išvengti biurokratinių trikdžių.


„Mums tikrai reikės užsitikrinti tvarų, didesnį gynybos finansavimą. Šiandien dienai tai, kas suplanuota, neatitinka gynybos poreikių“, – apgailestavo ji.


„Mes jau žinome, kad mums reikės pasitempti. Ne visai lietuviškai, o vokiškai padaryti dalykus – pagal grafiką ir laiku“, – apibendrino D. Šakalienė.


D. Gaižauskas: komiteto spaudimas A. Anušauskui pasiteisino

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas komitete Dainius Gaižauskas konstatavo – NSGK spaudimas ministrui A. Anušauskui pasiteisino, mat, rezultatas su vokiečiais yra pasiektas.


„Turime sveiko politinio spaudimo rezultatą. Netgi patį lėčiausią ministrą pavyko išjudinti, išsireikalauti rezultatų ir šiandieną rezultatai buvo pristatyti“, – kalbėjo jis, pabrėždamas NSGK pozicijos svarbą.


„Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo įjungęs tikrai labai stiprius instrumentus ir kartais netgi, atrodytų, agresyvokai kai kurie dalykai buvo daromi. Bet tai suveikė“, – nurodė jis.


Kaip ir kiti komiteto posėdyje dalyvavę politikai, D. Gaižauskas negalėjo atskleisti daugiau detalių dėl to, kaip vystosi derybos su vokiečiais. Pasak jo, dalis informacijos yra įslaptinta ir bus paviešinta artėjant rinkimams – esą taip siekiant gauti politinių dividendų.


Vokietija įsipareigojo šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Du Vokietijos koviniai batalionai, šiuo metu esantys Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, bus dislokuoti šalyje kaip naujos Vokietijos karinės brigados branduolys, pranešė Gynybos ministerija.

REKLAMA


Į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje, pranešė ministerija.


Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.


Didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota 2026 metais. Visgi, šalys iki šių metų gruodžio 22 dienos sutarė pasirašyti detalų planą dėl karių perkėlimo.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)