Penktadienį prasidėjus įspėjamajam mokytojų streikui, prezidentas Gitanas Nausėda ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir pedagogus megzti dialogą tarpusavyje ne grasinimais ar psichologinio spaudimo priemonėmis. Todėl šalies vadovas dar kartą pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp švietimo profsąjungų ir ministerijos.

„Pirmiausiai, abi pusės turi girdėti viena kitą. Abi pusės neturėtų pradėti nuo kažkokių gąsdinimų ar grasinimų pradėti teisines procedūras. Ir juo labiau – reikia atsisakyti psichologinio spaudimo priemonių, nes apie tai taip pat girdžiu“, – penktadienį sakė G. Nausėda.

„Aš jau esu sakęs ir mano pasiūlymas lieka galioti – jeigu nebūtų rasti sprendimai, mielai imčiausi tarpininko vaidmens, nes tikrai nuoširdžiai girdžiu abi puses“, – jau anksčiau siūlytą idėją pakartojo prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šioje situacijoje svarbiausia, kad dėl streiko nenukentėtų mokiniai.

„Noriu sprendimo ir, svarbiausia, nenoriu, kad viso šio konflikto įkaitais taptų mūsų vaikai“, – akcentavo G. Nausėda.

Tačiau, pridūrė prezidentas, negalima paneigti ir profesinių sąjungų vaidmens, siekiant ginti pedagogų interesus.

„Švietimo kokybė turi būti užtikrinta, bet negaliu neigti, kad mokytojai kaip ir visos kitos darbuotojų grupės turi teises, turi profsąjungas. Ir profsąjungų priedermė – ginti jų interesus ir reikalauti, kad pažadai būtų vykdomi“, – pabrėžė jis.

Apie tai, kad pedagogams galimai daromas psichologinis spaudimas atsitraukti nuo streiko iniciatyvos prakalbo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas. Ketvirtadienį Eltai jis teigė, kad profesinė sąjunga sulaukia Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti.

Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.

A. Navicko teigimu, streikuoti nutarė 228 švietimo įstaigos.

G. Jakštas susitiko su streikuojančiais pedagogais

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, penktadienį lankydamasis vienoje iš streikuojančių sostinės progimnazijų, teigė siekiantis išgirsti mokytojus. Ministras sako norintis suprasti, kodėl streikuoti nusprendę pedagogai renkasi tokią protesto formą ir ko tikisi pasiekti.

„Pagrindinis tikslas – išgirsti mokytojus, kodėl pasirinko būtent šitą formą, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – penktadienį ryte prie Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos žurnalistams teigė G. Jakštas.

Anot ministro, susidaro įspūdis, kad streikas organizuojamas kaip pilietinė iniciatyva, o ne protestas.

„Klausantis diskusijų, iš pačios profsąjungos atstovų girdint, kad streikas lyg ir nebėra apie reikalavimus, kad galvojama apie tai, kaip apie pilietinę iniciatyvą, kad žmonės pamatytų“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Sunku net suprasti kartais dėl ko yra streikas, dėl to norisi kalbėti ne su vienu atstovu, o išgirsti ir streikuojančius mokytojus, kaip jie mato situaciją, kodėl pasirinko šitą būdą ir ko tikisi juo pasiekti“, – pabrėžė ministras.

Jis akcentavo, kad mokytojų streikas nepadės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rasti daugiau lėšų pedagogų atlyginimų didinimui. G. Jakšto teigimu, ministerija laikosi įsipareigojimų, numatytų tiek nacionaliniame susitarime dėl švietimo, tiek kolektyvinėse sutartyse su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

„Dėl streikavimo daugiau lėšų neatsiranda, tai yra aišku. Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo švietimo ministras.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį streikuoja 51 pedagogas.

Apie daromą spaudimą mokytojams negirdėjo

Apie tai, kad streikuoti ketinantys mokytojai patiria psichologinį spaudimą, G. Jakštas teigė negirdėjęs. Vis dėlto, jis tikino, kad ministerija neturi galimybės daryti spaudimo streikuoti pasiryžusiems mokytojams

„Negirdėjau. (...) Tikrai nieko nespaudžiame, neturime ir galimybės to daryti. Mokyklos yra ne ministerijai pavaldžios, jos pavaldžios savivaldybei. Nieko mes nespaudžiame“, – sakė ministras.

Apie daromą psichologinį spaudimą mokytojams ketvirtadienį pranešė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, sostinės mokyklų vadovus imtis mokytojų spaudimo galėjo paskatinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Savo ruožtu ministras G. Jakštas sakė sulaukiantis skundų dėl per vėlai gautų streikuoti ketinančių mokytojų sąrašų.

„Girdime, gauname raštus iš švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kad išties jiems yra nepaprasta situacija, kai tik iš vakaro gaunami sąrašai, kokių mokytojų nebus. Tai nėra labai paprasta užtikrinti procesą. Matyt, yra jų tarpusavio santykiai. Vieni norėtų gauti informaciją anksčiau, kad galėtų užtikrinti ugdymo procesą“, – kalbėjo G. Jakštas.

ELTA inf.