G. Šimkus: nei Lietuvos, nei euro zonos ekonominės situacijos nevadinčiau recesija

Žygimantas Gedvila/BNS


Nors trumpuoju laikotarpiu euro zonos ekonomikos perspektyvos yra pablogėjusios, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad šį periodą seks atsigavimas. Anot jo, taip bus dėl slopstančios infliacijos, augančio darbo užmokesčio ir stiprios darbo rinkos.  


„Pastaruoju metu paskelbti pirkimų vadybininkų indeksai indikavo, kad trumpuoju laikotarpiu euro zonos ekonomikos perspektyvos yra pablogėjusios ir pirmiausiai dėl mažesnės vidaus paklausos – mes turime tiek didelę infliaciją, tiek sumažėjusią perkamąją galią ir sugriežtėjusias finansines sąlygas, kas veikia investicijas. Ir visa tai per vidaus paklausą veikia ekonomikos aktyvumą“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.


„Trumpuoju laikotarpiu euro zonos ekonomika išliks silpnoka. Vis tik matomas atsigavimas, nes nors perkamoji galia sumažėjusi, darbo užmokesčio augimo tempai įsibėgėjo ir viršijo 5 proc. Tuo tarpu infliacija slopsta“, – pridūrė jis.

REKLAMA


LB pirmininkas paminėjo, kad dabartinė euro zonos ekonominė aplinka yra išskirtinė dėl tvirtos darbo rinkos ir žemo nedarbo lygio.


„Iš principo darbo rinkos tvirtumas šią ekonomine aplinką daro ypatingą ir kitokią, nei būtų rašoma vadovėliuose. Nes nedarbo lygis gegužę euro zonoje buvo istorinėse žemumose – 6,5 proc. Buvo kuriamos naujo darbo vietos, ypač paslaugų sektoriuje. Aišku, pirmieji indikatoriai rodo, kad darbo rinkos stiprumas gali prislopti. Bet vėlgi, pastarieji duomenys rodo, kad darbo rinka euro zonoje išlieka tvirta“, – sakė jis.


G. Šimkus priminė, kad nors antras ir trečias ketvirčiai bus silpnesni, metinis regiono augimas sieks 0,9 proc.


„Aš tikrai nevadinčiau situacijos euro zonoje „recesija". Sakyčiau, kad čia labiau yra „soft landing" (angl. minkšto nusileidimo) scenarijus. Jeigu atsispirčiau nuo ECB prognozių, tai birželį šiems metams prognozavo 0,9 proc. ekonomikos augimą. Tai pirmas ketvirtis buvo statistikų peržiūrėtas aukštyn, nes pirma buvo 0,1 proc. BVP traukimasis, dabar teigiama, kad buvo nulinis pokytis“, – komentavo G. Šimkus.

REKLAMA


„Aišku, silpnesni yra antras ir bus trečias ketvirčiai“,– pridūrė jis.


Lietuvos ekonomikos susitraukimas – korekcija prieš tolimesnį augimą

G. Šimkus taip pat paminėjo, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., bet tokį nuosmukį jis vadina korekcija. Anot jo, kaip ir likusioje euro zonoje, Lietuvos darbo rinka išlieka tvirta.


„Šiais metais mūsų šalies ekonomika susitrauks 1,3 proc., tik tas žodis būtų ne recesija, o mes labiau matome korekciją. Bet ekonomikos susitraukimas, pagal mūsų prognozes, įvyks“, – teigė centrinio banko vadovas.


„Nėra skirtumo, ar susitraukimas 1,3 proc., ar 0,5, proc., čia labiau manipuliavimas, žaidimas skaičiais. Bet mes daugiau vertinome dinamiką. Mes turėjome įkaitusią ekonomiką. stipresnę infliaciją ir patyrėme to pasekmes. Darbo rinka Lietuvoje parodė silpnumo požymius, bet ji išlieka pakankamai stipri. Mes turime išaugusį dirbančiųjų kiekį ir darbo užmokesčio augimą“, – teigė G. Šimkus. 


Taip pat, anot jo, matomas tolimesnis infliacijos Lietuvoje traukimasis, kas stiprina darbuotojų perkamąją galią.


„Infliacija Lietuvoje sumažėjo iki 7,7 proc., pagal išankstines prognozes. Ir jau dabar reali perkamoji galia yra darbuotojo pusėje“, – paminėjo jis.


2023 metų pirmąjį ketvirtį pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su praėjusiu ketvirčiu, euro zonoje padidėjo 0,1 proc. Taip pat ECB duomenimis, infliacija euro zonoje birželį sumažėjo iki 5,5 proc.


LB birželį prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 1,3 proc., bet 2024 metais jis augs 2,7 proc. Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,9 proc., o kitąmet – 2,7 proc.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)