A. Dulkys apie sveikatos apsaugos sistemos problemas: vien finansavimas nepadės, reikalingos kompleksinės priemonės

Lukas Balandis/BNS


Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dabartinėms sveikatos apsaugos sistemos problemoms spręsti vien finansavimo didinimo nepakanka. Anot jo, tam reikalingos kompleksinės priemonės, kurios paliestų ne tik gydytojus, bet ir pacientus.


„Mums reikia priemonių, kurios paliestų ir gydytojų darbą, reikia pacientų raštingumo didinimo ir reikia finansavimo. Bet visa tai reikia daryti vienu metu. Jei yra tikimasi, kad „jūs mums tik padidinkite finansavimą ir visos problemos išsispręs“, tai yra netiesa. Nes per paskutinius penkerius metus sveikatos apsaugos sistema gavo dvigubai daugiau finansavimo. Bet ar mes jaučiamės dvigubai geriau? Ne. Reiškiasi, vien tik finansavimo klausimas mums nepadės“, – LRT televizijai sekmadienį sakė A. Dulkys.


Anot ministro, nemaža dalis įtampos tarp medikų ir pacientų kyla dėl primygtinų ir dažnai perteklinių pacientų prašymų. Nes pastarųjų nevykdant, žmonės teikia skundus dėl gydytojų darbo ir galiausiai išeina, pažymi A. Dulkys.

REKLAMA


„Turime visą ciklą. Pacientai skundžiasi, kad jiems yra eilės ir kad medikai jiems nekokybiškai teikia paslaugas. Medikai skundžiasi, kad pacientai neraštingi, reikalauja tokių siuntimų, kurių jiems nereikia ir, praradę kantrybę, siunčia pas kitą gydytoją.


Turime skundų, kad yra mažas finansavimas, bet taip pat skundžiasi ir pirminė grandis, kad antrinė grandis atsiunčia tokius pacientus, kur patys galėtų gydyti. Ir turime tą ciklą, kuriame kiekvienas turi ką apkaltinti. Tas ratas užsidaro ir situacija tampa patine“, – teigė A. Dulkys.


Pasak A. Dulkio, taip nutiko ir Zarasų ligoninėje, kai prieš masiškai iš įstaigos išeinant medikams, pirmiausia ją paliko pacientai. Tai, anot A. Dulkio, viena pirmųjų indikacijų, kad su įstaigos darbu ne viskas yra gerai.


„Kalbant apie Zarasų, Centro poliklinikos atvejus, galiu atsakingai pasakyti, kad tai yra įstaigos, kurios buvo paverstos politinio žaidimo aikštele. Kai kalbame, kad medikai masiškai palieka darbą gydymo įstaigas, tai pirma priežastis – politinio žaidimo aikštelė, antras dalykas, ką matau – kad buvo nepriimti arba vėluojantys sprendimai. Ir kita labai svarbi žinutė – prieš šių medikų išėjimą jau masiškai išėjo pacientai“, – teigė A. Dulkys.

REKLAMA


Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu.


Išėję gydytojai sakė, kad galutinį sprendimą palikti darbovietę nulėmė birželio pabaigoje įvykęs Zarasų rajono savivaldybės merės ir vicemerės susitikimas su ligoninės bendruomene. Anot jų, susitikimo metu nebuvo atsakyta į medikų klausimus dėl ligoninės tolimesnės veiklos, neatsižvelgta į gydytojų prašymus nekurti naujo juridinio vieneto.


Zarasų ligoninėje dėl gydytojų trūkumo buvo sustabdyta Vidaus ligų skyriaus, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus, Dienos chirurgijos skyriaus veiklos. Taip pat sustabdyta teisė teikti antrines ambulatorines kardiologo, neurologo, pulmonologo asmens sveikatos priežiūros paslaugas.


Šios savaitės pradžioje skelbta, kad didžiausią sostinėje esančią Centro polikliniką šiemet paliko jau 40 darbuotojų. Iš darbo išėjo ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, taip pat ūkio darbuotojai, atsistatydino visa gydymo taryba, o galiausiai sostinės meras atleido ir patį Centro poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany.


Kaip portalui nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)