M. Lingė: neigiamas požiūris į pensijų kaupimą – sunkmečio ir žemos investicijų grąžos sukelto nerimo rezultatas

Žygimantas Gedvila/BNS


Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad Lietuvos gyventojų norą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos lemia nerimas dėl mažos investicijų grąžos ir infliacijos laikotarpio. Pasak jo, šios sistemos galutinis rezultatas, nepriklausomai nuo rinkos ir ekonomikos svyravimų, yra pozityvus, tad kaupimo tvarkos drastiškai keisti ar koreguoti nereikėtų.


„Suprantu, kad sunkmečiu, kuriame dabar esame, žmonėms reikia pinigų ir išauga poreikiai amortizuoti infliacijos padarinius. Tai bangavimo pasekmė, nes tokių diskusijų neturėjome, kai pensijų fondams sekėsi gerai. Bet kai praėjusiais metais patekome į tokią duobę, kai krito pensijų rezultatai, kai į akcijas, obligacijas buvo investuojama ir ta grąža buvo maža, žmonės pamatė tuos skaičius ir atsirado nerimas. Bet tai yra kantrybės sistema, kur efektas banguojantis, bet visumoje jis yra teigiamas“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Lingė.

REKLAMA


„Kas buvo kuriama kaip sistema, neturėtų būti pagal politinį užsakymą ar pasikeitusią politinę bangą griaunama ar koreguojama, nes tai ir pakerta pasitikėjimą“, – pridūrė jis


Visgi BFK pirmininkas pripažino, kad priklausomai nuo Konstitucinio Teismo išvadų, kaupimo sistemoje pokyčiai gali būti daromi. Taip pat jis priminė, kad šioje sistemoje yra kaupiami ne vien tik paties asmens pinigai, bet prie jų prisideda ir valstybės skiriamos lėšos.


„Dalis Seimo narių šiais metais kreipėsi ir būtent nutraukimo klausimą Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti. Ir tai bus toks arbitras, ar kas buvo kuriama kaip sistema, gali būti vienašališkai nutraukta. Nes supraskime, kad šioje sistemoje dalyvauja ne vien žmogaus pinigai, taip pat buvo naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos, kuriomis buvo prisidedama prie žmogaus, kad jis kauptų ir sukauptų senatvės tikslams“, – aiškino jis.


Tuo metu pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičienė teigė, kad dabartinė kaupimo sistema yra per daug paremta suvaržymais. Tad, anot jos, reikalingas drastiškas keitimas, kuris užtikrintų žmogaus galimybę pačiam rinktis, kokios apimties pensiją jis nori gauti senatvėje.

REKLAMA


„Niekas neginčija to fakto, kad pensijai kaupti reikia, tačiau tos apklausos patvirtina tai, kad sistema jau yra išsisėmusi ir reikia kažkokių atnaujinimų, kažkokių perkrovimų. Sistemoje visą tą laiką buvo per daug nutylėjimų, per daug suvaržymų ir per daug galvojimo už patį žmogų. Bet mes visi norime mąstančio žmogaus, tad turime leisti žmogui pačiam pasirinkti, kaip jis nori kaupti ir kokios senatvės jis nori ir kiek toje senatvėje nori gauti pajamų“, – LRT radijui teigė D. Jakutavičienė.


9 iš 10 mano, kad gyventojams turi būti leista pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos


Pasak Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Tik 6 proc. apklaustųjų asmenų nesutiktų su tokiu sprendimu.


Anot tyrimo duomenų, visos gyventojų grupės pasisako už galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus. Tokią idėją palaiko ir respondentai, kurių šeimos pajamos mažiausios ir siekia iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat pensininkai, bedarbiai, valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys.


Pasak apklausos, net daugelis priešpensinio amžiaus asmenų – 93 proc. pritaria idėjai leisti gyventojams atsisakyti pensijos kaupimo. Tik 4 proc. 50–64 metų apklaustųjų vertino tokį siūlymą neigiamai.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)