Peikia NATO pasiūlymą Ukrainai: kai kurios Aljanso narės nesupranta, kad jis reiškia įšaldytą karą

Peikia NATO pasiūlymą Ukrainai: kai kurios Aljanso narės nesupranta, kad jis reiškia įšaldytą karą


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai įvertino NATO viršūnių susitikime paskelbtą planą Ukrainai. Politikai neslepia, kad nėra visiškai patenkinti sprendimais, kurie priimti stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso vardu.


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, NATO viršūnių susitikime parengtoje deklaracijoje atsirado Ukrainai palankesnis žodynas, tačiau, anot jo, tai yra tik mažas žingsnis į priekį. L. Kasčiūno nuomone, įtakingiausios Aljanso narės neįsiklausė į argumentus dėl galimo konflikto įšaldymo Ukrainoje, ją nutarus priimti į NATO tik pasibaigus karui.


„Ukrainai skirta žinia, nors joje yra žodis pakvietimas, bet su labai daug išlygų. Tai iki galo neatliepė ukrainiečių lūkesčių, interesų“, – teigė L. Kasčiūnas.


„Mes stengėmės iš visų jėgų. Bent jau dabar deklaracijoje yra atsiradęs žodynas, kuris yra žingsnis į priekį palyginus su tuo, ką mes turėjome Bukarešto 2008 metų deklaracijoje. Bet faktas, kad tai yra nedidelis žingsnelis į priekį“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

REKLAMA


Anot politiko, NATO viduje yra susidariusios dvi stovyklos, iš kurių vienoje įsikūrusios įtakingesnės valstybės neįsiklausė į mažesnę galią turinčių šalių argumentus. L. Kasčiūno teigimu, jos nesuprato, kad pažadas priimti Ukrainą į Aljansą tik pasibaigus Rusijos sukeltam karui reiškia įšaldytą konfliktą.


„NATO viduje buvo aiškios dvi stovyklos, ir toje stovykloje, kurioje buvo labai įtakingos valstybės, jos buvo įsitikinusios, kad kol yra karas, tol valstybė negali būti pakviesta, nes tokiu būdu tai reikštų NATO įsitraukimą į tą karą“, – aiškino politikas.


„Bet jie ne iki galo išgirdo mūsų argumentaciją, kad jei taip bus, karas gali tęstis labai ilgai. Tokiu būdu tu gali sukurti įšaldytą konfliktą Ukrainoje, neleisti jai kontroliuoti jos sienų, ir tokiu būdu ukrainiečius paversti geopolitiniais įkaitais. Ir tada ji niekada negalės tapti NATO nare“, – akcentavo NSGK pirmininkas.


URK pirmininkas pasigedo J. Bideno lyderystės

Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė esąs nusivylęs dėl NATO susitikime priimtų neaiškių nutarimų Ukrainos narystės klausimu. Parlamentaras pabrėžė taip pat pasigedęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Joe Bideno lyderystės, formuluojant Ukrainos narystės NATO pakvietimą.

REKLAMA


„Netoli nuėjome nuo Bukarešto, kuomet Rusija išgąsdino, kad NATO plėtra sukels karą, tuos argumentus kitokiomis formomis girdėjome iš Amerikos ir aš, asmeniškai, esu nusivylęs, kad Amerika neparodė lyderystės „ištiesinant“ tas formuluotes ir įvykdant Bukarešto pažadą“, – po NATO viršūnių susitikimo teigė Ž. Pavilionis.


Parlamentaro teigimu, neapibrėžtumą Ukrainos narystės Aljanse klausimu galimai galėjo lemti ir Rusijos bauginimai.


„Mes aiškiai kreipėmės į prezidentą ir kitus lyderius, kad Ukrainai būtų formaliai perduotas pakvietimas įstoti į NATO, o 26 parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų pareiškime mes prašėme tam aiškaus kelio. Tas kelias nepaaiškėjo, jis buvo apsunkintas neįvardytomis sąlygomis. Galime tik spėlioti, kas už to slepiasi. Bijau, kad tai yra, tiesiai šviesiai, Rusija“, – teigė Ž. Pavilionis.


Apskritai, anot URK pirmininko, Vilniuje NATO Ukrainai pasiūlyti žingsniai narystės Aljanse link yra nepagarbus sprendimas.


„Manau, yra labai nemoralu ukrainiečiams, kurie prarado tiek gyvybių ir teritorijų būtent dėl to, kad neturėjome politikos ir nuolaidžiavome Rusijai, dar kelti naujas sąlygas. Vienintelė sąlyga, kuria galima pateisinti tokią bevalystę – Kremliaus įtaka, baimė ir netgi nebaudžiamumas, kurį toleruoja tam tikros sostinės NATO“, – pažymėjo parlamentaras.


„Reikės formuluotes taisyti ir padaryti taip, kad 75-metį NATO mininčiame susitikime Vašingtone tie sprendimai būtų padaryti tokie, kokie Madride buvo padaryti Švedijos ir Suomijos atžvilgiu – šalys buvo tiesiog pakviestos“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.



Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas.


Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.


T. Janeliūnas: dalis Aljanso narių nusivils


Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas kritiškai vertina antradienio NATO viršūnių susitikimo sprendimus dėl Ukrainos. Anot jo, tiek reikalavimų dėl narystės Aljanse atsisakymas, tiek ir NATO ir Ukrainos tarybos įsteigimas neatstoja siekto tikslo – kvietimo tapti pilnateise NATO nare.


Anot VU TSPMI profesoriaus, politologo T. Janeliūno, NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas netaikyti Ukrainai narystės Aljanse reikalavimų nėra sensacinga naujiena.


„Iš Lietuvos, kitų valstybių buvo tikimąsi ryžtingesnio įpareigojimo, kad Ukraina taps NATO nare, buvo tikimąsi žymiai konkretesnių terminų. Bandymas narystės veiksmų plano atsisakymą pateikti kaip savotiškai labai rimtą žingsnį, aišku, turbūt yra pastanga ieškoti kažkokių gerų pusių tame sprendime, nors faktiškai dėl to, jog narystės NATO veiksmų plano nebereikia šalys narės buvo bemaž de facto sutarusios gerokai anksčiau. Tai čia šiuo atveju nėra kažkokia sensacinga naujiena“, – dėstė T. Janeliūnas.


Politologo manymu, džiugu, kad NATO viršūnių susitikime sutarta dėl papildomos paramos nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, tai užgožia neaiškumas dėl Ukrainos galimybių tapti Aljanso nare.

REKLAMA


„Kiti praktiniai klausimai, susiję su papildomos karinės paramos teikimu, aš manau, Ukrainai yra visada geros žinios. Bet, jeigu kalbėtume apie narystės NATO perspektyvą ir kelią artimiausiu metu, tai ji apibrėžta vis dar pakankamai abstrakčiai ir tikrai nėra aišku, kokios yra tos sąlygos, koks tos evoliucijos kelias būtų pakankamas, kad Ukraina aiškiai galėtų įsivaizduoti, kokiu metu ji taptų NATO nare“, – aiškino profesorius.


T. Janeliūnas skeptiškai vertino ir sprendimą įkurti NATO ir Ukrainos tarybą. Anot jo, toks formatas veikiau tarsi tam tikra priedanga, dar viena papildomas bendradarbiavimo platforma, kuri, deja, neatstos pilnateisės Ukrainos narystės NATO.


„Tai, sakyčiau, yra šiokia tokia priedanga. Taryba, kaip papildomas institucinis darinys, aišku, gali būti naudingas, aptariant įvairius bendradarbiavimo aspektus arba kaip papildomas platforma Ukrainai išsakyti savo lūkesčius. Bet pati taryba niekaip  nepakeičia nei pilnateisės narystės NATO, nei praktiškai suteikia kažkokių iki šiol neišnaudotų galimybių, kurias NATO šalys turi, remiant Ukrainą. Kol kas sunku pasakyti, ar ta NATO ir Ukrainos taryba iš tikrųjų galės tapti kažkuo labiau vertingu negu dabar egzistuojantys dvišaliai santykiai tarp konkrečių, atskirų NATO narių ir Ukrainos“, – kalbėjo politologas.


Profesorius teigė manantis, kad tos NATO šalys, kurios siekė aiškesnės Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, šiuo viršūnių susitikimo Vilniuje nusivils.


„Baltijos šalys, Lenkija turėjo žymiai tvirtesnę poziciją (dėl Ukrainos kvietimo į NATO), bet kaip tik va šita valstybių narių grupė visgi savo pozicijos iki galo, matyt, nesugebėjo įtvirtinti ir labiau sprendimus, matyt, nulėmė atsargesnių valstybių argumentai. Ir mes turime tokį ganėtinai netvirtą galutinį kompromisą“, – reziumavo T. Janeliūnas.


Sąjungininkės nuvylė V. Zelenskį


Antradienį NATO lyderiai sugriovė Ukrainos prezidento Volodymro Zelenskio viltis dėl aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino, pareiškę tik tai, kad pakvies Ukrainą tapti nare, kai „bus įvykdytos sąlygos“.

REKLAMA


31 NATO valstybės viršūnių susitikime Vilniuje generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas dar niekada nenaudojo „stipresnės kalbos“, kad paremtų Ukrainą jos žūtbūtinėje kovoje atremiant Rusijos invaziją.


NATO lyderiai pažadėjo, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir sutrumpino procesą, kurį turės pereiti Kyjivas, kad įstotų į Aljansą. „Mes galėsime pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakoma lyderių pareiškime.


Tačiau tai, kad dėl būsimos narystės nepavyko žengti toliau nei buvo pažadėta 2008 m., yra skaudus smūgis V. Zelenskiui.


Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sužinojęs apie atsargias formuluotes, jis sakė, kad NATO nėra pasirengusi nei pakviesti Ukrainos, nei padėti jai tapti nare. O tai, pasak jo, reiškia, kad galimybių langas derėtis dėl Ukrainos narystės NATO paliekamas derybose su Rusija. „Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą“, - sakė V. Zelenskis, tikinęs, kad Ukrainos narystė nekeltų NATO narėms pavojaus įsitraukti į karą su Rusija, bet padarytų Aljansą stipresnį ir saugesnį.


Suvokdami V. Zelenskio nusivylimą, Vakarų pareigūnai pabrėžė, kad bus pateiktas platesnis paramos pasiūlymų paketas, kad Ukraina įgytų karinį pranašumą prieš įsibrovėlius.


Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė paskelbs deklaraciją dėl ilgalaikės paramos, kuri bus pradėta, kai tik „bus pasiekta taika“. Tai turėtų būti paskelbta trečiadienį, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.


Berlynas pažadėjo skirti Kyjivui dar 700 mln. eurų karinę pagalbą. Naujoji pagalba apima du raketų paleidimo įrenginius „Patriot“, dar 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankus „Leopard 1“.


Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad Prancūzija prisideda prie Didžiosios Britanijos ir suteiks Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas SCALP, arba „Storm Shadow“, kad Ukraina galėtų smogti į Rusijos taikinius toli nuo fronto linijos. Jam tai paskelbus buvo pranešta, kad šios raketos jau Ukrainoje.


Danija ir Nyderlandai pranešė, kad 11 valstybių koalicija kitą mėnesį pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16, Rumunijoje bus įkurtas naujas mokymo centras.


Nors Rytų Europos šalys spaudė sudaryti aiškų Kyjivo prisijungimo prie NATO grafiką, JAV ir Vokietija nenorėjo žengti toliau duoto pažado, kad vieną dieną Ukraina taps nare. J. Bidenas, trečiadienį susitiksiantis su V. Zelenskiu, pareiškė, kad nėra sutikimo pasiūlyti Kyjivui narystę, kol vyksta karas su Rusija, nes tai gali tiesiogiai įtraukti į jį NATO.


Karas, didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, paskatino NATO imtis plačių gynybos pertvarkų. Aljanso lyderiai pasirašė naujus regioninius planus apsisaugoti nuo bet kokio galimo Rusijos puolimo ir parėmė gynybos išlaidų didinimą.


AFP, ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)