L. Kasčiūnas: tik laiko klausimas, kada NSGK gaus specialiosios komisijos statusą ir tirs pranešėjo istoriją

Žygimantas Gedvila/BNS


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statusas dėl pranešėjo istorijos apie galimai neteisėta Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.


„Vertinant informaciją – be mūsų parlamentinės kontrolės informacijos – kuri yra surinkta Generalinėje prokuratūroje, mane įtikino tai, kad yra labai daug neatsakytų klausimų“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio su Generaline prokurore Nida Grunskiene sakė L. Kasčiūnas.


Seimo narys vardijo, kad daugelis klausimų, kurie nebuvo atsakyti, žinomi ir viešojoje erdvėje. Tačiau, pažymėjo jis, esminis neaiškumas yra susijęs su tuo, ar VSD viršijo savo įgaliojimus, ar ne.


„Tai reiškia, kad kažkas turi juos (klausimus) atsakyti. Kadangi Generalinė prokuratūra negali kištis į žvalgybų reikalus, tą gali padaryti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis tą gali padaryti efektyviausiai, turėdamas specialiosios komisijos įgaliojimus“, – aiškino konservatorius.

REKLAMA


„Faktas, kad specialioji komisija yra laiko klausimas. Tik laiko klausimas“, – pažymėjo jis.


Poreikis dar kartą analizuoti VSD veiklą kilo po to, kai Generalinė prokuratūra, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad prieš keturis metus pranešėjo kreipimasis teisėsaugos institucijų nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.


L. Kasčiūno teigimu, sprendimas dėl tyrimo iniciatyvos bus priimtas po to, kai Generalinė prokuratūra ir Seimas apsikeis turima informacija, susijusia su pranešėjo istorijos tyrimais.


„Yra du nesusisiejantys indai. Tai, ką mes turime čia, pas save (Seime), ir ką turi Generalinė prokuratūra surinkusi – (ši informacija) nėra tarpusavyje palyginta ir suintegruota“, – aiškino L. Kasčiūnas.


„Kai apsimainysime informacija, vėl grįšime čia ir vėl tarsimės, ar tai, ką jie mato iš mūsų pusės – jau pakankamai atsako į tuos klausimus, kurių jie nerado ankstesniame tyrime“, – dėstė jis.

REKLAMA


Komisijos statuso ketina prašyti dar šioje Seimo sesijoje, tačiau tyrimą pradėtų tik po NATO susitikimo

Todėl NSGK pirmininkas vylėsi, kad klausimas dėl specialiosios tyrimo komisijos statuso suteikimo pasieks parlamento salę dar šioje Seimo sesijoje. Tokiu atveju, tęsė jis, siekiant išvengti nereikalingų kontroversijų, tyrimas startuotų tik po NATO viršūnių susitikimo arba netgi vėliau.


„Jeigu spėsime pasianalizuoti tas medžiagas, labai tikėtina, kad prašysime specialiosios komisijos įgaliojimų dar šią sesiją. Bet kokiu atveju, patį tyrimą pradėsime vėliau – tikrai po NATO viršūnių susitikimo. O gal ir dar truputėlį vėliau“, – prognozavo politikas.


„Jeigu nespėsime išsiaiškinti, ką mes turime ir ką mes žinome, ko jie nežino – tada, matyt, specialiosios komisijos įsigaliojimų klausimas persikels dar į kitą sesiją. Aš bent jau norėčiau, kad komitetui įgaliojimai būtų suteikti dar šioje sesijoje“, – sakė Seimo narys.


Klausiamas, ar tyrime gali būti pakviestas į klausimus atsakinėti ir istorijoje figūruojantis šalies vadovas Gitanas Nausėda, L. Kasčiūnas ragino neužbėgti įvykiams už akių.


„Pirmiausiai mums reikia susitarti dėl to, į kokius klausimus mes atsakinėsime. Tada jau gauti įgaliojimus, sutarti tarp kuo platesnio politinio spektro jėgų“, – sakė jis.


„Asmeninių problemų nematyčiau, bet nežinau, kaip pagal konstitucinius dalykus ir įstatymus – ar tai iš principo įmanoma“, – svarstė Seimo narys.



Tiesiogiai NSGK pirmininkas neatsakė ir klausiamas apie tai, ar parlamentinis tyrimas nesutaps su artėjančių prezidento rinkimų kampanija.


„Galiu būti suinteresuotas, kad pabaigti anksčiau, kad pats ir dalyvaučiau“, – juokavo jis.


Opozicija iniciatyvą vertina dviprasmiškai: vėl bus įdomu žiūrėti

Bręstančią iniciatyvą opozicijai priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas įvertino dviprasmiškai. Viena vertus, teigė politikas, sprendimas grįžti prie VSD veiklos tikrinimo klausimo tikrai turės neigiamų pasekmių. Kita vertus, pripažino D. Gaižauskas, visuomenė turi lūkestį žinoti ir į tai reikia atsižvelgti.


„Kol kas aš poreikio jokio nematau – sau asmeniškai. Bet kadangi visuomenei iškelti klausimai, tai reikia į juos atsakyti“, – teigė D. Gaižauskas.


„Šiaip manau, kad procesas įsisuks ir vėl bus įdomu žiūrėti“, – pripažino NSGK priklausantis „valstietis“.


Tačiau, tęsė jis, nepaisant visuomenės intereso žinoti, iniciatyva turės ir neigiamų pasekmių.


„Ar tai procesai, kurie susiję su būsimais prezidento rinkimais? Taip, kaip politikas sakau, kad taip. Tikrai taip matau. Ar tai yra neatsakingi veiksmai prieš NATO samitą? Labai neatsakingi. Ar gali būti didelis konfliktas su STT ir VSD? Tikrai manau, kad taip. Ar nebus konflikto tarp buvusio generalinio prokuroro ir dabartinės vadovybės? Manau – taip. Bet kadangi visuomenei reikia pateikti informaciją – poreikis yra“, – pats sau klausimus užduodamas situaciją apibendrino D. Gaižauskas.


Generalinei prokuratūrai atlikus patikrinimą, konstatuota, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui adresuotas pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.

REKLAMA


Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.


Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.


VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)