V. Čmilytė-Nielsen: Seime laukia ilgos diskusijos apie tai, kaip dalinsime iš bankų solidarumo mokesčio gautų lėšų „pyragą”

Erikas Ovčarenko/BNS


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimui teikiamas bankų solidarumo mokestis nėra teisingas, tačiau projektas palaikymo Seime sulauks. Anot jos, dėl siūlymo sėkmės abejonių nėra, kadangi jau dabar matomos „pyrago dalybos“.


„Aš net neabejoju, kad Seime ši iniciatyva sulauks daug palaikymo. Jau dabar girdžiu, kaip entuziastingai kolegos dalinasi, tuo, ko dar net negalima pavadinti „iškeptu pyragu". Mes dar matome tik jo „receptą", o jau kalbama apie tai, kaip būtų galima skirti tuos pinigus vienam ar kitam dalykui. Tai tikrai laukia ilgos diskusijos apie tai, kaip gi bus dalinamasi tais milijonais“, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė V. Čmilytė-Nielsen.


Seimo pirmininkė toliau laikosi pozicijos, kad tokio mokesčio principas yra neteisingas. Jos manymu, valdžia neturėtų spręsti kuriems sektoriams sekasi per gerai ir pagal tai reikalauti dalies pelno.


„Aš suprantu, kad Vyriausybės tikslas yra kilnus – skirti pinigus gynybos infrastruktūrai. Tačiau man, kaip liberalei, tą idėją nusveria argumentas, kad pats principas, jog valdžia gali pasibelsti į vieno ar kito sektoriaus, kuriam valdžios manymu neįprastai gerai sekasi, duris ir paprašyti pasidalinti dalimi pelno, nėra teisingas”, – tikino ji.

REKLAMA


Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomam bankų solidarumo įnašui. Tam pritarė visi ministrai išskyrus ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuri susilaikė.


Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų visos Lietuvoje įsteigtos kredito įstaigos ir filialai (iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų), apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.


Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

REKLAMA


Laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija.


Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.


Ministerija ir Lietuvos bankas skaičiuoja, dėl, institucijų teigimu, „išskirinių aplinkybių bankų sektoriuje“ Lietuvos komerciniai bankai 2023 m. gali uždirbti iki 1 mlrd. eurų pelno.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)