Socialdemokratai gėdina Vyriausybę dėl augančių maisto kainų: visoje Europoje imtasi veiksmų, tik ne Lietuvoje

Socialdemokratai gėdina Vyriausybę dėl augančių maisto kainų: visoje Europoje imtasi veiksmų, tik ne Lietuvoje


Maisto produktų kainoms pasiekus naujus rekordus, socialdemokratai piktinasi Vyriausybės abejingumu. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Eugenijus Sabutis Vyriausybės požiūrį į maisto kainas ir jų priežiūrą vadina „pavojingu nieko neveikimu“.


„Maistas virsta prabanga, daugėja žmonių, kurie nebegali šios prabangos sau leisti. Vyriausybės ramybė kelia vis didesnį nerimą. Tokia laikysena valdantieji siunčia žinutę didiesiems prekybininkams: viskas gerai, jūsų kainodarai niekas neturi priekaištų, kainos toliau didėja, bet tai – ne jūsų kaltė“. Kodėl didieji prekybos tinklai turėtų ką nors keisti? Jie skatinami ir toliau viską daryti taip, kaip darė iki šiol“, – pranešime žiniasklaidai sako E. Sabutis.


Pasak parlamentaro, kai kuriuos produktus jau dabar galima laikyti auksiniais.


„Pavyzdžiui, paprasčiausi svogūnai brango daugiau kaip trečdaliu. Nuo jų neatsilieka ir paprikos – jų kaina pakilo į nematytas aukštumas: nuo 5 iki 8 eurų už kilogramą! Žmonėms plaukai piestu stoja. Sunkiai įperkamų produktų sąraše – jau ir pomidorai bei kitos daržovės, vaisiai. Duonos, mėsos ir pieno produktų kainos jau seniai verčia krūpčioti“, – vardija parlamentaras.

REKLAMA


Smogė ir kainos, ir palūkanos


Nors bendroji infliacija pradeda slūgti, pažvelgus į maisto kainų etiketes mūsų parduotuvėse, pasak E. Sabučio, galima pasijusti lyg kitoje planetoje.


„Valstybės duomenų agentūros paskelbti skaičiai rodo, kad metinė infliacija kovą buvo beveik 17 proc. – daugiausia įtakos tam turėjo maisto produktų, energijos kainų didėjimas. Infliacija kiek mažėja, bet būtent maisto kainos jai daro bene didžiausią poveikį“, – pažymi parlamentaras.


Anot E. Sabučio, maisto kainos smogė praktiškai visoms gyventojų grupėms. Vidutines pajamas uždirbančius žmones slegia ne tik maisto kainos, bet ir auganti bankinių palūkanų našta, brangstantis būsto išlaikymas. Šie asmenys jokių kompensacijų negauna ir yra spaudžiami verstis kaip išgali.


Vis dėlto, anot parlamentaro, blogiausia padėtis – sunkiausiai besiverčiančių, pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Tai – sunkiai galą su galu suduriantys senjorai, neįgalieji ar tiesiog mažiausias pajamas gaunantys darbingo amžiaus žmonės.

REKLAMA


„Apmokėjus sąskaitas už komunalines paslaugas, maistui pinigų nebelieka, todėl vis dažniau tenka praverti labdaros valgyklų duris ar kreiptis maisto paketų“, – pažymi socialdemokratas.


Švedijos valdžia prekybininkus išsikvietė „ant kilimėlio“


Anot pranešimo žiniasklaidai, Seimo narį stebina, kad Vyriausybė šias problemas tiesiog ignoruoja, nors vis daugiau ES valstybių imasi priemonių kainų augimo tempui stabdyti. Infliacija euro zonoje yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, tačiau tai nesustabdo kitų ES narių imtis intervencijų, kad maisto kainų šokas būtų bent kiek pristabdytas.


„Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Portugalija panaikino mokesčius būtiniausioms prekėms, Prancūzija privertė prekybos centrus susimažinti pelnus, o Švedija sustiprino prekybininkų kontrolę. Valstybės ieško įvairiausių būdų – deja, mūsų šalyje jie net nesvarstomi“, – stebisi E. Sabutis.


Parlamentaro žiniomis, Portugalijoje PVM būtiniausių maisto produktų krepšeliui bus laikinai sumažintas iki nulio. Ji prisijungė prie Lenkijos ir Ispanijos, kurios jau anksčiau priėmė sprendimą taikyti lengvatinį tarifą. Prancūzijos Vyriausybė su prekybos centrais pasiekė tam tikrą susitarimą, kuris leis padalinti išaugusių kainų naštą tarp vartotojų ir prekybos tinklų – skaičiuojama, kad per artimiausius mėnesius bendrovių pelnas susitrauks keliais šimtais milijonų eurų.


„Tuo tarpu Švedijos finansų ministras nusprendė nebežaisti žaidimų ir išsikvietė didžiųjų prekybos tinklų vadovus „ant kilimėlio“ pasiaiškinti, perspėdamas juos, kad suteiks daugiau galių šalies priežiūros institucijai, kad ši galėtų įsikišti, jeigu pastebės nesąžiningą veikimą“, – nurodo E. Sabutis.



Jis pasigenda panašių priemonių taikymo Lietuvoje.


„Vyriausybė miega, o mūsų šalies priežiūros institucijos – Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba – sutartinai linksi ir neįžvelgia jokio pagrindo pradėti rimtus tyrimus dėl neadekvataus maisto kainų kilimo“, – stebisi socialdemokratas E. Sabutis.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)