Palūkanos euro zonoje gali didėti praktiškai iki 2023 m. pabaigos, teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tokią išvadą jis daro po to, kai ketvirtadienį Europos Sąjungos statistikos departamentas „Eurostat“ paskelbė infliacijos duomenis, kurie parodė, kad išankstinė grynoji infliacija (atmetus energetikos, maisto, gėrimų, tabako segmentus) euro zonoje vasarį siekė 5,6 proc. lyginant su 5,3 proc. sausį.

„Tai leidžia daryti spėjimą, kad Europos centrinis bankas toliau kels palūkanas ir kels palūkanas ilgiau nei iš pradžių buvo tikėtasi“, – feisbuke parašė ekonomistas.

A. Izgorodinas priminė, kad rinka tikėjosi, jog vasarį grynoji infliacija euro zonoje sieks 5,3 proc.

„Kitaip sakant – infliacija euro zonoje viršijo tiek rinkos prognozes, tiek ir sausio mėnesio rezultatą. Negana to, vasarį euro zonoje taip pat spartėjo ir paslaugų infliacija (4,8 proc. lyginant su 4,4 proc. sausį). Šie duomenys rodo, kad infliacija euro zonoje lieka atspari palūkanų didinimui – o tai reiškia agresyvų Europos centrinį banką, tolesnį bazinių palūkanų euro zonoje augimą.

Lietuvos verslui ir gyventojams tai reiškia tolesnį paskolų palūkanų augimą. Kitas aspektas – euro zonos ekonomikos perspektyvos antrąjį 2023 m. pusmetį. 2022 m. pabaigoje buvo tikėtasi, kad 2023 m. euro zonos ekonomika išvengs recesijos.

Visgi, manau, kad euro zonai 2023 m. bus sunku išvengti recesijos, t. y. tikrai neatmesčiau euro zonos BVP nuosmukio antrąjį 2023 m. pusmetį dėl tolesnio palūkanų euro zonoje augimo ir rizikų JAV ekonomikoje, kur JAV centrinis bankas taipogi agresyviai didina bazines palūkanas“, – dėstė jis.

Ekonomistas apibendrino, kad vasario mėnesio euro zonos infliacijos rodikliai iš esmės aiškiai rodo, kad kova su infliacija nėra baigta, o palūkanos euro zonoje bus toliau didinamos.