Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata teigia, kad valdančiosios koalicijos partneriai sutaria inicijuoti tyrimą Seime dėl galimai neteisėto Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenų rinkimo apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

„Pasisakiau, kad Seimo pavasario sesijos pradžioje reikėtų nedelsiant sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri baigtų aiškintis istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales bei kitus klausimus. Sulaukiau Liberalų frakcijos narių politinės paramos šiai pozicijai. Tam pritarimą išsakė, o šiandien iš esmės apsisprendė koalicijos partnerių lyderiai“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Lopata.

Politikas pabrėžia, kad susidariusi situacija „kelia pagrįstą susirūpinimą VSD kaip institucijos atsparumu“.

„Tampa akivaizdu, kad du labiausiai apdovanoti VSD pareigūnai susikirto viešai „žodis prieš žodį“ , kažkas iš jų sako netiesą, prasidėjo VSD pareigūnų tarpusavio kompromitacija, viešinant valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir tai yra reali grėsmė Respublikos nacionaliniam saugumui. Netiesos sakymas sukuria pažeidžiamumą“, – rašo parlamentaras.

R. Lopata pažymi, kad būtina kuo skubiau pradėti ir per kelis mėnesius užbaigti parlamentinį tyrimą, kad būtų atkurtas politikų, visuomenės ir sąjungininkų pasitikėjimas VSD iki NATO aukščiausio lygio susitikimo Vilniuje.

Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.

Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.

Premjerė apie R. Lopatos pareiškimus dėl parlamentinio tyrimo: tai yra interpretacija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Raimundui Lopatai pareiškus, kad valdančiosios koalicijos partneriai sutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tai yra parlamentaro „interpretacija“. Nors, pasak Vyriausybės vadovės, valdančiųjų gretose nebuvo kitokių pasvarstymų dėl to, ar Seimui reikėtų analizuoti knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ papasakotą istoriją, visgi, konservatorė leido suprasti, kad oficialių susitarimų tarp koalicijos partnerių nėra.

„Sakyčiau, kad tai labiau yra pono Lopatos interpretacija to, kad niekas koalicijoje turbūt nepasakė, kad jokių klausimų nėra“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pakartojo ir anksčiau išsakytus pasvarstymus dėl to, kokiu formatu Seimas galėtų išsiaiškinti ir atsakyti į klausimus, kilusius dėl VSD galimai vykdyto neteisėto duomenų apie privačius asmenis rinkimo.

„Seimo statutas formų numato įvairių. Numato galimybę kviesti pareigūnus į tribūną, numato galimybę aiškintis komitetui. Jeigu – tikiuosi, kad pavyks paskirti pagaliau pareigūnus, kurie vadovaus žvalgybos ombudsmeno institucijai – galima kažkokią dalį tyrimo pavesti ir šiai institucijai. Tai čia kokiu keliu eiti – manau, kad parlamentas yra laisvas apsispręsti“, – nurodė ji.