Artėjant karo Ukrainoje metinėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad taikos susitarimas jau metus trunkančiame kare atrodo menkai tikėtinas.

„Bet kuriuo atveju, šiandien taikos susitarimas atrodo menkai tikėtinas, kadangi nėra įvykdytos bent minimalios bazinės prielaidos tam, kad ta taika būtų pasiekta. O konkrečiai, Rusijos kariuomenė nėra pasitraukusi iš Ukrainos teritorijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė prezidentas.

G. Nausėda tikina, kad atsakomybės ir agresijos nusikaltimų klausimai tebėra labai svarbūs, ir džiaugiasi, kad vis labiau sutariama, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas yra tinkamas atsakas į agresijos nusikaltimus.

„Ir žinoma, kitas skaudus klausimas, nuo kurio mes taip pat neturėtume sukti veido – tai yra atsakomybės klausimas, agresijos nusikaltimų klausimas. Būtų labai neteisingas visais požiūriais, jeigu Rusija galėtų lyg niekur nieko tęsti taikų bendradarbiavimą po karo su kitomis valstybėmis, o visi puikiai žinotų, kokio mąsto, kokie baisūs nusikaltimai žmonijai, sakyčiau, arba tautai padaryti karo metu“, – tikino jis.

Prezidentas taip pat pažymi, kad yra pasiryžęs kelti atsakomybės Rusijai klausimą tarptautiniu lygiu.

„Mes nepamiršime šito klausimo, aš ketinu šį klausimą toliau kelti visuose lygiuose. Randame vis daugiau supratimo ir sutarimo, kad Tarptautinis tribunolas būtų adekvatus atsakas į agresijos nusikaltimus ir tikiuosi, kad šiame klube atsiradus vis daugiau valstybių, galėsime pasiekti ir tam tikrų rezultatų Jungtinėse Tautose“, – sakė G. Nausėda.

Penktadienį bus minimos Rusijos vykdomo karo Ukrainoje metinės. Ukrainiečių palaikymui išreikšti, įvairios organizacijos kvies į palaikymo akcijas ir renginius.

Vis daugiau NATO šalių sutaria didinti išlaidas gynybai iki 2 proc.

G. Nausėda sako, kad NATO gretose jaučiamas vis didesnis sutarimas dėl to, jog Aljanso narės turėtų padidinti savo išlaidas gynybai ir sutarti dėl 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimo ribos. Visgi, šalies vadovas neatmeta, kad Vilniaus viršūnių susitikime gali būti pasiektas sutarimas ir nustatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis, per kurį gerokai mažiau asignavimų krašto apsaugos reikmėms skiriančios valstybės turėtų adaptuotis prie naujų reikalavimų.

„Tikrai judame teisinga kryptimi. Aš girdžiu vis daugiau valstybių, teigiančių, kad 2 proc. gynybos išlaidų rodiklis nebeturėtų būti traktuojamas kaip lubos, o turėtų būti traktuojamas kaip grindys. Žinodamas kai kurių valstybių ketinimus, kuriuos kai kurios jos ir anonsuoja iš anksto, kaip ketina savo gynybos išlaidas didinti artimiausiu metu, aš manau, kad tikrai yra visos prielaidos, kad pereitume prie šio principo – vadinamojo gynybos investicijų įžadų principo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė prezidentas.

„Būtų labai gerai, jeigu mes čia pasiektume ne kažkokią pusinę formulę arba tokią formulę su daugybe išlygų, o sudarytume, suformuotume labai aiškų principą, kurio jau vėliau visos valstybės narės turėtų laikytis“, – aiškino jis.

„Galbūt gali būti kažkoks trumpas pereinamasis laikotarpis toms valstybėms, kurios smarkiai dar kol kas atsilieka šiuo požiūriu, bet patį principą įtvirtinti Vilniuje būtų labai sveikintinas dalykas“, – nurodė G. Nausėda.

Klausiamas, kokioms NATO narėms galėtų būti taikomas toks pereinamasis laikotarpis, prezidentas nesileido į detales. Tačiau patikino, kad spaudimas šiuo klausimu

„Aš tikrai dabar negalėčiau konkretizuoti, nes pirmiausiai susitarkime dėl principo, tada jau galėsime sutarti, ar reikalingi pereinamieji laikotarpiai – o gal jie ir nėra reikalingi. Bet šiandien aš galiu teigti, kad temperatūra šiuo klausimu kyla, supratimas tampa vis platesnis ir, sakyčiau, toks konsensusas pamažu formuojasi“, – patikino prezidentas.

„Bet turint omenyje kaip inertiškai gynybą finansuodavo daugelis valstybių ir tai tęsėsi dešimtmečiai, turbūt nereikėtų tikėtis, kad per vieną naktį viskas iš principo pasikeistų. Manau, kad mums labai svarbu pasiekti, kad susidarytų savotiškas spaudimas valstybių daugumos toms mažumai priklausančioms valstybėms, kad gynybą reikia finansuoti visiems solidariai“, – sakė šalies lyderis.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.

2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.

Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.