Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad tam tikrose valstybėse yra galimybė išsiimti dalį lėšų iš pensijų fondų bet kuriuo gyvenimo metu, tačiau tai yra sritis, kurioje pokyčiai turi būti atlikti labai smarkiai pagalvojus. Pasak jo, „atvėrus tam tikras duris“, būtų netenkama pajamų tuo metu, kai žmogus išeina į senatvę.

„Yra tam tikrose valstybėse galimybė pasiimti dalį lėšų, bet tai yra sritis, kur pokyčiai turėtų būti atlikti labai smarkiai pagalvojus. Atvėrus tam tikras duris, klausimų yra įvairių, svarbių gyvenime ir jeigu būtų atvertos durys per plačiai ir būtų daug galimybių pasiimti lėšas, būtų netenkama pajamų tuo metu, kai žmogus išeina į senatvę“, – teigė S. Krėpšta.

„Niekam nekyla klausimas, kad galbūt „Sodros“ pensiją būtų galima anksčiau gauti vienu mokėjimu čia ir dabar, kai jos labai reikia. Antroji pakopa yra pensijų sistemos dalis ir turėtų veikti panašiais principais, kaip ir pagrindinė „Sodros“ pensijų dalis“, – pridūrė jis.

S. Krėpšta akcentavo, kad kaupimo sistema yra pensijų sistemos dalis ir jeigu šalies tikslas yra pasiekti Vakarų lygio pensijas, 70 proc. lyginant su vidutiniu atlyginimu, tai ir sistema turi veikti taip, kaip kitose šalyse.

„Lankstumo, erzinančių dalykų reikėtų atsisakyti, bet kaupimo sistema yra pensijų sistemos dalis ir turbūt nekyla diskusijų, kodėl iš „Sodros“ sistemos negalima pasitraukti tam tikru laikotarpiu, darbingo amžiaus laikotarpiu. Jeigu mūsų tikslas yra pagaliau pasiekti Vakarų lygio pensijas, maždaug 70 proc. lyginant su vidutiniu atlyginimu, po dešimtmečio ar kito, tai ta sistema turi veikti taip, kaip veikia ir kitose šalyse. Kaupimas yra pensijų sistemos dalis, kuri tam tikrus apribojimus“, – sakė LB valdybos narys.

Jis pažymėjo, kad taip pat galima diskutuoti dėl galimybės sustabdyti įmokų į pensijų fondą mokėjimą daugiau, negu vieną kartą per 40 metų, tačiau labai svarbi dedamoji yra tai, jog dažna galimybė turėtų neigiamą efektą sukaupiamoms lėšoms. Anot LB valdybos nario, dalinis lankstumas šiuo klausimu galimas, bet jis turi būti pamatuotas.

„Šiuo metu numatyta galimybė viena galimybė per visą kaupimo laikotarpį, per 40 metų, sustabdyti, paimti atostogas 12-ai mėnesių. Galima diskutuoti, ar vienas, ar du kartai galėtų būti, ar net daugiau to lankstumo, bet čia labai svarbi dedamoji, kad dažna galimybė stabdyti kaupimą turėtų neigiamą efektą sukaupiamoms lėšoms. Sistemą turime nuo 2004-ų metų, bet tvarkingai sistema veikia tik nuo 2019-ųjų metų, tik keturis metus“, – tvirtino S. Krėpšta.

„Ir per finansų krizę 2008-ais metais buvo atverta galimybė stabdyti kaupimą ir buvo daug kitų situacijų, kuomet kaupimas buvo stabdomas ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu asmenys, kurie išeina į pensiją, didelė dalis jų sukaupia kol kas labai nedaug lėšų. Taip atsitiko dėl to, kad jie ypač mažai kaupė tų lėšų. Šioje srityje dalinis lankstumas galimas, bet pamatuotas ir neatveriant per daug galimybių, nes taip būtų susilpninta pensijų kaupimo dalis ir sumažintos galimybės sukaupti lėšų senatvėje“, – pridėjo jis.

LB, atsižvelgdamas į diskusiją ir pasisakymus viešojoje erdvėje dėl antrosios pensijų sistemos pakopos, ragina nesiimti nepamatuotų sprendimų ir pateikia savo siūlymus, kaip gerinti sąlygas būsimiesiems pensininkams.

Lietuvos banko nuomone, esant dabartinei pensijų kaupimo sistemai, kaupiantiesiems ir visuomenei reikėtų pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais. 

Taip pat LB siūlo tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Banko manymu, tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas.

LB taip pat ragina ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas.

Bankas mano, kad reikėtų suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo. 

Galiausiai, Lietuvos bankas siūlo suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones. 

Pasiūlymus LB pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.