Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad labai svarbu, jog ugdymo įstaigose mokiniai antrąją užsienio kalba galėtų rinktis daugiau užsienio kalbų nei tik rusų kalbą. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą.

„Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos mokyklose būtų kuo daugiau. Ir manau, kad čia tikrai yra kažkas, kur galima pasistengus šį bei tą nuveikti. Nes turbūt mokytojų turėtume iš tų, kurie dėstė kažkokiose mažesnėse lenkų mokyklose, kurias galbūt reikia jungti, ir jie galėtų pereiti dėstyti lietuviukams lenkų kalbą kai kurie iš tų mokytojų“, – radijo stočiai „Znad Wilii“ teigė I. Šimonytė.

„Tiesiog yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų lenkų kalbą mokyti turbūt daugiau negu mes turime dabar. Ir aš manau, kad šiaip čia yra labai geras pasirinkimas. Aš bevelijuu, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri turbūt yra įprastinė, būtų tikrai lenkų, o ne rusų“, – pridūrė ji.

Premjerė akcentuoja, kad rusų kalbos mokėjimas taip pat yra naudingas, tačiau, pasak jos, svarbiausia sukurti alternatyvą, kad mokiniai turėtų galimybę pasirinkti ir kitas užsienio kalbas.

„Aš kalbą rusų išmokau kieme (...) ir man tas žinojimas šiaip praverčia. Bet norėtųsi, kad mokykloje, ugdymo sistemoje, už kurią atsakinga valstybė, vaikai turėtų geresnį apsirinkimą negu kad rusų kalba vienintelė antra užsienio kalba, kurią galime suteikti, kadangi tiesiog neturime pedagogų, kurie galėtų dėstyti kitomis kalbomis“, – sakė I. Šimonytė.

„Būčiau visomis keturiomis už tai, kad latvių, lenkų kalba būtų kaip įmanoma labiau prieinama kaip antra užsienio kalba“ , – akcentavo ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugdžinienė gruodį taip pat išsakė lūkestį, kad ilgainiui vos trečdalis Lietuvos mokinių rinktųsi rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pamokas. Pasak ministrės, šiuo metu rusų kalbos mokosi maždaug 70 proc. vaikų.

Tuo tarpu Latvija paskelbė jau 2026 m. ketinanti mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.

Nestebina jaučiamas nenoras vartoti rusiškos kultūros

I. Šimonytė taip pat įvertino ir kultūros ministro Simono Kairio siūlymą rusiškai kultūrai įvesti „mentalinį karantiną“. Pasak ministrės pirmininkės, dalis visuomenės rusų kultūrą pernelyg kelia ant pjedestalo dėl to, kad okupaciniu laikotarpiu lietuviai prie kitų šalių kultūros paprasčiausiai neturėjo prieigos.

„Mes ta rusų kultūra esame tiek prišerti okupacijos metais ir tiek įsigalėjęs tas mitas, kad rusų kultūra yra kaži kokia labai didinga, tarsi pasaulyje trūktų turtingų ir labai įdomių kultūrų. Mes apie jas tiesiog nieko nežinojome. Tai, man atrodo, kad kartais tą klišę mes patys susikuriame ir dalis mūsų visuomenės kelia rusų kultūrą kažkur labai aukštai ant pjedestalo,  vos ne taip, kad ji būtų vienintelė, o kita dalis ją nori visiškai nurašyti“, – radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

Visgi premjerė akcentuoja, kad jos nestebina pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas tam tikras rusiškos kultūros atmetimas.

„Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra. Turbūt manęs visiškai nestebina nenoras jos (rusų kultūros) dabar statyti, skaityti, klausyti ar dar kažką daryti. Nemanau, kad čia yra kažkoks prievartinis dalykas, nes kokį nors Varlamą Šalamovą su „Kolymos apsakymais“ ir dabar, manau, kad visai verta žmonėms perskaityti“, – pažymėjo I. Šimonytė.

„Bet akivaizdu, kad kažkoks toks labai tankus ar didelis išryškinimas rusų kultūros kažkokiuose mūsų teatro repertuaruose ar kažkur, man atrodo, jis buvo ilgą laiką istorinė susiklosčiusi aplinkybė labiausiai turbūt todėl, kad apie kitas kultūras: lenkų, švedų, ukrainiečių kultūrą ar ispanų kultūrą mes tiesiog kalbėdavome labai mažai“, – pridūrė ji.