Užimtumo rodiklis Lietuvoje yra aukščiausias per 24 metus

Užimtumo rodiklis Lietuvoje yra aukščiausias per 24 metus


Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas džiaugiasi, kad pastaruosius trejus metus į Lietuvą grįžtą daugiau piliečių, negu iš jos išvyksta. Taip pat, pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra aukščiausias užimtumo rodiklis per 24 metus ir situacija, nepaisant neigiamų aplinkybių vykstančių aplink šalį, nėra bloga.


„3 metai iš eilės Lietuvoje piliečių daugiau grįžta negu išvyksta. Tai labai gerai žinia, ir šiais metais apskritai gyventojų padaugėjo, dėl to, kad atvyko daug ukrainiečių ir jie integravosi į darbo rinką. Užimtumo rodiklis, kuris yra labai svarbus (nes kuo daugiau žmonių dirba, kuo daugiau uždirba, tuo daugiau visi turime), yra aukščiausias per 24 metus. Jis yra aukščiausiame lygyje nuo tada, kada Statistikos departamentas matuoja, nuo 1998 m.”, – ketvirtadienį Seime vykusios diskusijos „Lietuvos diasporos pritraukimas į Lietuvos darbo rinką“ metu teigė V. Šilinskas.


„Situacija, nepaisant visų neigiamų aplinkybių vykstančių aplink Lietuvą, pačioje šalyje nėra tokia bloga. Jeigu pažiūrėsime kas įvyko pastaruoju metu, tai manau, viena iš priežasčių galėjo būti tai, kad mes greičiausiai (beveik greičiausiai, antri ES), atsigavome po COVID-19. Visos šalys patyrė ekonominius uždarymus, nuosmukius, Lietuva šioje situacijoje susitvarkė tikrai neblogai, antri pasiekėme prieškovidinį ekonomikos lygį. Reikia išlaikyti tai”, – pridūrė jis.

REKLAMA


V. Šilinskas aiškina, kad šeimoms, besirenkančioms kur gyventi, svarbiausia yra užsitikrinti gerą darbą, būstą bei paslaugas. Taip pat jis pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginai vis dar nėra aukšti, kas kelia iššūkių žmonėms, galvojantiems apie gyvenimą šalyje.


„Atlyginimai, jeigu imti vidurkius, Lietuvoje vis dar yra neaukšti. 2020 m. per valandą darbo užmokesčio kaštais, mes lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Per 2021 m. turėjo sparčiausią darbo užmokesčio kaštų augimą Europos Sąjungoje, procentaliai žiūrint, ir aplenkėme dar latvius ir kroatus. 6 vieta nuo galo, kas yra not terrible, not great”, – sakė viceministras.


Jis tikina, kad šalyje taip pat kyla iššūkių dėl mažų investicijų į gamybinius įrenginius bei pačius žmones.


„Galime tikrai geriau, pagrindinės problemos ir iššūkiai yra mažos investicijos į gamybinius įrenginius, gamyba pas mus yra didžiausias darbdavys, o investicijos nuo BVP atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio, į gamybinius įrenginius, bet ir nuo visų kaimynų. Turime pasitempti ir investuoti į gamybinius įrenginius”, – tvirtino V. Šilinskas.

REKLAMA


„Antras liūdinantis faktas yra investicijos į pačius žmones. Buvo EBPO tyrimas, kuris parodė, kad pagal valandų skaičių, kiek skiriame darbe mokytis, esame paskutiniai”, – pridėjo jis.


Pernai gruodį šalies darbo rinkoje fiksuotas išaugęs nedarbo registracijų ir sumažėjęs darbo pasiūlymų skaičius. Pasak Užimtumo tarnybos, mažiau asmenų įsidarbino, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus arba įsitraukė į remiamo užimtumo priemones. Gruodžio mėnesį į tarnybą kreipėsi ir mažiau naujų klientų (5,7 proc. arba 1,4 tūkst. mažiau nei lapkritį), rašoma pranešime žiniasklaidai.


Registruotas nedarbas šalyje per gruodį išaugo 0,6 proc. punkto iki 8,9 proc. Sausio 1 d. šalyje registruota 156,1 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 7,1 proc. (arba 10,3 tūkst.) daugiau negu paskutinį rudens mėnesį. Tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bedarbių skaičius buvo mažesnis 11,4 proc. (arba 20 tūkst.), registruotas nedarbas sumažėjo 1,3 proc. punkto.


Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje per gruodį darbdaviai įregistravo 12 tūkst. darbo pasiūlymų Lietuvoje – tai yra 32,1 proc. mažiau nei per lapkritį. Didžiausia paklausa išliko vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupėje (58 proc. laisvų darbo vietų).


Gruodį registruoto nedarbo rodikliai didėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur nedarbas per gruodį nepakito.


Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1 d. darbo rinkai besirengiančio asmens statusu buvo registruota 23,1 tūkst. – 11,3 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Palyginti su gruodžio 1 d., šio statuso asmenų – daugiau 7,6 proc. arba 1,6 tūkst.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)