Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad šią savaitę įvykęs Kremliaus lyderio Vladimiro Putino vizitas Minske rodo, jog saugumo situacija regione nesitaiso.

Derėtis su Baltarusijos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka vyko ne tik V. Putinas, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei gynybos ministras Sergejus Šoigu, pažymėjo ji. O tai, anot patarėjos, leidžia manyti, kad diskusijos sukosi aplink karą Ukrainoje ir kitus užsienio politikos klausimus.

„Apsilankymas įvyko vakar ir dar gal kiek anksti spręsti. Tačiau tas faktas, kad Putinas, kuris pastaruoju metu labai nedaug užsienio kelionių yra turėjęs, pats vyksta į Minską, jo delegacijoje yra ministrai Lavrovas ir Šoigu – tai reiškia, kad pokalbiai yra apie užsienį ir apie karą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėdos patarėja.

„Nesukelia labai optimistinių minčių. Matyt, tolesnė integracija tęsis ir tai reiškia mums, kad saugumo situacija regione, deja, negerėja“, – akcentavo ji.

Pirmadienį Minske V. Putinas susitiko su Baltarusijos lyderiu A. Lukašenka. Kaip anksčiau skelbė jo biuras, abiejų šalių prezidentai susitikimo metu aptars saugumo klausimus ir dalinsis nuomonėmis apie „padėtį regione ir pasaulyje“. Nors Kyjivas išreiškė nuogąstavimus, kad V. Putinas susitikime galimai spaus Minską visapusiškai prisijungti prie karo prieš Ukrainą, Kremlius suskubo tai neigti ir tokius tvirtinimus pavadino „nepagrįstais“ ir „kvailais“.

V. Putinas paskutinį kartą Baltarusijoje lankėsi 2019 m. vasarą.

Sankcijų paketas Rusijai buvo labai reikalingas

A. Skaisgirytė džiaugiasi, kad Europos Sąjungai pavyko sutarti ir patvirtinti 9-ąjį sankcijų paketą Ukrainą užpuolusiam Kremliaus režimui. A. Skaisgirytės teigimu, nors sankcijos buvo priimtos su išimtimis, tačiau Lietuva, akcentuoja ji, galės sankcijų taikymą vertinti atsižvelgiant į šalies nacionalinio saugumo interesus.

„Tikrai tas paketas nebuvo toks, kokį Lietuva siūlė. Finale tai gavosi kompromisinis paketas, tačiau vis dėlto jame yra, mūsų požiūriu, daug gerų dalykų, pavyzdžiui, ribojimai dvejopo naudojimo prekėms, technologijoms, išplėstas draudimas dėl prekių, susijusių su aviacijos ir kosmoso eksportu, taip pat buvo įšaldytas dar dviejų Rusijos bankų turtas ir sustabdyti keturi Rusijos propagandos kanalai. Tai visa tai yra gerai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Plius 190 asmenų ir įmonių, tarp kurių ir Rusijos Vyriausybė, parlamento nariai, propagandistai, taip pat 22 kampanijos susijusios su karine pramone. Visa tai yra devintame pakete ir tai yra dar papildomas spaudimas Rusijai“, – pridūrė ji.

Europos Sąjungos (ES) šalims patvirtinus 9-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslėpė nusivylimo. Ministras pažymėjo, kad Lietuva svarstymo metu iškėlė klausimą, ar 9-ąsis sankcijų paketas yra vertas patvirtinimo, jei bus priimtos siūlomos išimtys. Vis tik, A. Skaisgirytė pabrėžia, kad sankcijos Rusijai yra itin svarbios net ir su išimtimis.

„Aš manau, kad tas paketas buvo labai reikalingas ir labai gerai, kad jis priimtas“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja kartu atkreipdama dėmesį, kad Lietuva galės individualiai spręsti dėl sankcijų taikymo remiantis nacionalinio saugumo principais.

Be to, A. Skaisgirytė pažymi, kad tik laiko klausimas, kada bus siūlomas 10-asis sankcijų paketas.

„Kadangi karas tęsiasi, neįvyko jokios sąlygos, kad sankcijų politika būtų sustabdyta, atvirkščiai, manome, kad sankcijos toliau reikia taikyti Rusijai tuo ribojant jos galimybes kariauti Ukrainoje. Tai manyčiau tik laiko klausimas, kada pasiūlysime dešimtąjį sankcijų paketą“, – pažymėjo šalies vadovo vyriausioji patarėja.

ES Taryba, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, praėjusią savaitę patvirtino devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį

Vis dėlto, jame liko išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, nors formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.

Į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą ES įtraukė beveik 200 papildomų asmenų ir subjektų. Šis skaičius apima Rusijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat pavienius pareigūnus ir gynybos pramonės įmones, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos narius, ministrus, neteisėtas Rusijos įgaliotąsias institucijas okupuotose Ukrainos teritorijose ir politines partijas. 

Į šį sąrašą įtraukti pagrindiniai asmenys, dalyvavę Rusijos žiauriose ir tyčinėse raketų atakose prieš civilius gyventojus, grobiant Ukrainos vaikus ir juos išvežant į Rusiją ir vagiant Ukrainos žemės ūkio produktus.

Taip pat pakete nustatyti nauji eksporto apribojimai jautrioms dvejopo naudojimo ir pažangioms technologijoms, kurios gali padėti didinti Rusijos karinius pajėgumus ir technologinę plėtrą. Apribojimai apima bepiločių orlaivių variklius, kamufliažinę įrangą, papildomą cheminę ir (arba) biologinę įrangą, riaušių malšinimo medžiagas ir papildomus elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos karinėse sistemose mūšio lauke.

Prognozuoti, kada baigsis karas Ukrainoje, sunku

A. Skaisgirytė akcentuoja, kad dar sunku pasakyti, kada baigsis karas Ukrainoje. Ji atkreipia dėmesį, kad šalies vadovas ne kartą akcentavo, jog karas turi baigtis Ukrainos iškeltomis sąlygoms.

„Kai vyksta karo dar labai aktyvi fazė, prognozuoti būtų turbūt labai neatsakinga. Tikrai negalime žinoti, kada konkrečiai, kada tiksliai baigsis šis karas. Lietuva ir Lietuvos prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad karas negali baigtis bet kokiomis sąlygomis, bet kokia taika, kad taika turi būti Ukrainos sąlygomis, kad Ukraina turėtų diktuoti sąlygas, kaip tas karas ir kada baigsis“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja taip pat pabrėžė susitelkimo, siekiant paremti Ukrainą, svarbą.

„Tai manyčiau, kad dar turėtume susitelkti ir padėti Ukrainai šioje fazėje tam, kad Ukraina tikrai laimėtų šitą karą. Nes Ukrainos laimėjimas bus visos Europos laimėjimas“, – akcentavo ji.

Rusija Ukrainą užpuolė vasario 24 d.