Siekiant sumažinti pacientų eiles gydymo įstaigose ir didinti paslaugų prieinamumą, itin svarų vaidmenį turi įstaigų vadovai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, ministerija girdi tiek medikų, tiek gyventojų nusiskundimus ir turi pokyčių planą. Tačiau jį įgyvendinti pavyks tik tuo atveju, jeigu į procesus aktyviai įsijungs poliklinikų, ligoninių vadovai bei savivaldybių merai.

„Jeigu mes kaip valstybė, kaip politikos formuotojai arba parlamentinė kontrolė galime pasirūpinti tokiais dalykais, keisti modelį, kaip yra užsakomi valstybės specialistai, jeigu mes galime kažkur suplanuoti investicijas, daryti reformas, kad srautai persiskirstytų tarp gydymo įstaigų, tarp regionų, jeigu mes galime priimti investicijas dėl šeimos gydytojų komandos ar biurokratijos mažinimo, ar tų pačių IT sistemų, ar net apmokėjimų gydytojams – mums be gydymo įstaigų vadovų pagalbos nieko nepavyks padaryti, nes yra labai gyvenimiškos situacijos“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys pabrėžė – problema vien tik didesniu finansavimu gydymo įstaigoms nebus išspręsta. Pasak jo, „tai yra tiesiog išlaidos“, mat situacija nesikeis, jeigu gydymo įstaigų vadovai nesirūpins medikų darbo grafikais, modernios ir brangios įrangos prieinamumu, registratūros darbu ir pan.

„Pasakysiu taip – atvirai kalbant, be sveikatos vadybos mūsų sistema yra tiesiog kaip kibiras su daug skylių ir vien tik padidinus vandens pylimą problemos neišsisprendžia. Reiškia, pagrindinis yra dalykas, kad prie mūsų politikos formuotojų, prie Sveikatos reikalų komiteto turi prisijungti labai aktyviai ir miestų merai, kuriems, beje, yra pavaldžios didžioji dalis gydymo įstaigų (...), turi įsijungti gydymo įstaigų vadovai“, – nurodė jis.

A. Veryga siūlo suteikti daugiau teisių šeimos gydytojams, efektyvinti e. sveikatos sistemą

Tuo metu Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs „valstietis“ Aurelijus Veryga, nors ir antrina A. Dulkiui, visgi, pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimas yra kompleksiškesnis, tad tik vadybiniai sprendimai problemos neišspręs.

„Man tiktai gal nepatinka, kad yra bandoma rasti super paprastą atsakymą ir kad tiktai vadovas gali kažką sudėlioti. Jis nesudėlios kažko, ko nėra. Jeigu nėra tiesiog specialistų, tai turbūt jis jokio grafiko jiems nesudėlios ir nieko net nesuvadybins“, – aiškino jis, tačiau pastebėjo, kad Lietuvoje yra eilė gerųjų praktikų, kai gerai besitvarkantys ligoninių vadovai pagerina situaciją.

Seimo opozicijos atstovas mano, kad esminius pokyčius galėtų paskatinti ir aktyvesnis šeimos gydytojų įgalinimas – A. Verygos teigimu, suteikus jiems daugiau laisvės ir galimybę atlikti įvairesnius tyrimus, eilės prie specialistų kabinetų ženkliai sutrumpėtų.  

„Jeigu mes norime nukrauti šiek tiek eiles nuo specialistų, pas kuriuos žmonės ilgai laukia, mes turime daryti tą, ką darė Skandinavijos valstybės – jos leidžia daugiau veiksmų atlikti šeimos gydytojui. Reiškiasi, skiria šiai grandžiai daugiau pinigų, skiria daugiau pinigų tyrimams, kad jie galėtų patys juos atlikti“, – Šiaurės šalių patirtimi dalijosi eksministras.

„Bet kad šeimos gydytojas galėtų tą daryti, nuo jo dalį darbų turėtų perimti slaugytojai. Reiškiasi, santykis šeimos gydytojų ir slaugytojų turėtų būti bent 1:2. Mums reikia ženkliai daugiau slaugytojų“, – pastebėjo jis.

Be to, pažymėjo A. Veryga, vadybiniai klausimai yra susiję ir su technine darbo dalimi – konkrečiai, elektronine sveikatos sistema. Politikas ragino A. Dulkį apsvarstyti galimybę e. sveikatos platformos administravimą susigrąžinti į ministerijos rankas.

„Manau, jeigu mes ieškome sisteminių sprendimų, visgi reikėtų ryžtis Vyriausybei ir ministerijai susigrąžinti valdymą, administravimą sistemos ir jos valdymą į savo rankas, turėti kažkokį aiškų centrą. Negerai, kai ji dabar yra Registrų centre, kai epizodiškai yra tvarkoma ir modernizuojama“, – į elektroninės sveikatos sistemos ydas atkreipė dėmesį jis.

Sveikatos apsaugos ministras pritarė savo pirmtako pastebėjimams. Jis patikino, kad ministerija jau yra numačiusi žingsnius, kuriais slaugytojams bus suteikiama daugiau teisių.

„Nuo 2023-ių metų, kiekvienais metais po 10 mln. eurų papildomų investicijų ir taip pat planuose yra pakeisti ir slaugos praktikos įstatymą, ir akušerijos praktikos įstatymą – tam, kad būtų praplėstos būtent šių specialistų teisės ir kad jie kaip komandos nariai šeimos gydytojams padėtų labiau“, – A. Verygos pastebėjimus komentavo A. Dulkys.

Politikas taip pat pabrėžė, kad jo vadovaujama ministerija svarsto galimus sprendimus ir e. sveikatos sistemos modernizavimui – tam, anot jo, finansai yra suplanuoti.

„Iš tikrųjų ateityje turėtų būti galvojama, kaip su ta e. sveikata daryti, nes tą namą paveldėjo ir ant tų blogų pamatų jau čia ne vienas ministras klaidose deginosi. Ką aš galiu pasakyti – tam kad būtų įgalinta ir įdarbinta ta sistema, mes išteklius ir investicijas esame numatę. Ar pavyks – čia jau yra, taip sakant, technologų ir IT specialistų rankose“, – patvirtino A. Dulkys.