Opozicijos kritika dėl nepasirengimo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą: mažas akmenėlis gali parversti didelį vežimą

Opozicijos kritika dėl nepasirengimo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą: mažas akmenėlis gali parversti didelį vežimą


Opozicinių frakcijų atstovai kritikuoja Švietimo mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) dėl, jų teigimu, netinkamo pasiruošimo visuotinio įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui. Politikai atkreipia dėmesį, kad pakeitimus ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklose ketinama įgyvendinti jau nuo 2024-ųjų, tačiau šiuo metu, pažymi jie, net nėra ruošiamasi testuoti pilotinį idėjos modelį.


Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė pabrėžia – šiandien kokybiškam įgyvendinimui ugdymo įstaigose visiškai pasiruošta nėra.


„Ir iš tikrųjų, ar pasirengta, jei šiandien šalyje trūksta švietimo pagalbos specialistų, pavyzdžiui, neturinčių psichologo dalis yra 47,52. Neturinčių logopedo, specialaus pedagogo yra 241 mokykla, kai mokyklų iš viso yra 909. Ir neturinčių jokio švietimo pagalbos specialisto yra 71“, – trečiadienį vykusioje opozicijos spaudos konferencijoje kalbėjo V. Targamadzė.


Nors, politikės nuomone, įtraukųjį ugdymą būtina įgyvendinti kuo greičiau, vis tik, nurodo ji, nekokybiškas pasiruošimas ir rizikos neįvertinimas gali turėti skaudžių pasekmių.

REKLAMA


„Pokyčiai, kurie numatyti švietimo sistemoje, gali didinti ir socialinę atskirtį. Ir tai reikia įvertinti. Nepamirškime, kad nėra sutvarkyta ir infrastruktūra, kad švietimo pagalbą specialistai periferijoje galės teikti visiems vaikams, kuriems reikalinga švietimo pagalba“, – aiškino V. Targamadzė.


Taip pat, pabrėžė politikė, kai kurių užsiėmimų metu turėtų būti ir du mokytojai, o ne mokytojas ir mokytojo padėjėjas.


„Mokytojo padėjėjams taip pat reikėtų pasirengti, nes mokytojo padėjėjai gauna ne tik minimalųjį atlygį, tad turėtų būti reikalaujama, kad gali jie turėtų vidurinį išsilavinimą“, – kalbėjo ji.


„Ir blogai įgyvendinant, nekokybiškai įgyvendinant galime pasiekti visiškai kitų rezultatų, reikia įvertinti rizikas. Nes rizikos kartais būna tokios, kad mažas akmenėlis didelį vežimą parverčia“, – nurodė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja.


Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos idėja yra revoliucinga. Vis tik, anot jo, jos įgyvendinimui kol kas nėra pasiruošta.

REKLAMA


„Kiekviena idėja, o šita yra, sakyčiau, labai revoliucinga, pirmiausia reikalauja žmonių, kurie tai padarys“, – konferencijos metu kalbėjo E. Jovaiša bei pridūrė, kad nuo pat įstatymo priėmimo ir patys valdantieji turi susirūpinti pedagogų rengimu.


„Įtraukusis ugdymas privalo turėti ne tik specialiuosius pedagogus, bet toks pedagogas turi turėti reikiamą išsilavinimą, kompetencijas dirbti mokykloje, kurioje yra įtraukių vaikų“, – sakė jis bei pažymėjo, kad kol kas nematyti, jog tokie pedagogai būtų rengiami.


Politikas taip pat kėlė klausimą, ar bendroje klasėje mokomi visi vaikai – tiek su lengvo sutrikimo, tiek su sunkia negalia – netrikdys bendro klasės darbo.


„Ar tikrai vienoje ir toje pačioje klasėje vyks visi užsiėmimai? Tai klausimas, į kurį atsakymo neturiu. Ar tikrai vienoje klasėje negalią turintys vaikai nesutrukdys ugdymo proceso likusiai klasei? Čia klausimai, į kuriuos laukiama atsakymų“, – mintis dėstė „valstietis“.


Kita vertus, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos nepasiruošimą atskleidžia ir 2021-aisiais atliktas Nacionalinės švietimo agentūros tyrimas.


„Nacionalinė švietimo agentūra 2021 m. atliko tyrimą trisdešimtyje mokyklų, norėdami pasižiūrėti, kaip mokyklos rengiasi įtraukiajam ugdymui. Išvada yra – kol kas nepasiruošta“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.


Be to, politikė nurodo, kad praėjusiais metais pasirašytame visų politinių partijų susitarime dėl švietimo yra aiškiai sutarta 2023-aisiais įtraukųjį ugdymą išbandyti keliose mokyklose. Vis tik, pažymi ji, kol kas joks tikslus planas nėra numatytas.



„Opozicijos iniciatyva buvo įrašyta nuostata, kad 2023 m. bent keliose skirtingo tipo savivaldybėse, skirtingo tipo mokyklose įtraukiojo ugdymo modelis turi būti išbandytas taip, kaip jį modeliuoja Švietimo ministerija. O ką turime dabar? Jau 2022 m. gruodis, o mes nežinome, nei kiek tiksliai pinigų, nei kur bus išbandomas modelis. Tad situacija tokia, kad, mano vertinimu, nepasiruošta net testavimui“, – kritikavo I. Kačinskaitė-Urbonienė.


„Yra daug komponentų, kurių šiandien nėra, kad ta mozaika, ta dėlionė, kurią mes norime matyti 2024 metais, susidėliotų“, – pažymėjo „darbietė“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)