Reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir iš pareigų atleisto Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus konfliktą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžia, kad Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis, tad nesutarimai turi būti kuo greičiau išspręsti, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) galėtų užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.

„VRM ir VST veikia nacionalinio saugumo srityje. Dėl to ir prezidento vertinimas remiasi pirmiausia tuo, kad esame nepaprastoje padėtyje. VRM nepaprastosios padėties atveju numatytos svarbios funkcijos susijusios ne tik viešuoju saugumu, riaušių malšinimu (…) bet ji taip pat atlieka ir kitus labai svarbius darbus, kaip kad sienos, infrastruktūros objektų saugumo užtikrinimas, valstybės gynyba“, – ketvirtadienį LRT Radijui sakė Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais.

„Rimtis ir stabilumas bei sklandus darbas yra tikrai didelis prioritetas, šituo aspektu pirmiausiai ir vertinama, t.y., ar mūsų šios situacijos aiškinimasis tokiu būdu kokiu nors keliu mažina galimybes atsakyti į galimus iššūkius, grėsmes. Jei taip, turėtume šią situaciją kuo greičiau išspręsti. Dėl to ir yra raginimas kuo greičiau ją stabilizuoti, emocijas atskyrus į šalį“, – tęsė jis.

Kilus nesutarimams tarp A. Bilotaitės ir buvusio VST vado, savaitės pradžioje žiniasklaidai liudijusio apie neva netinkamą ministrės vadovavimą, nepasitikėjimą ja išreiškė dalis Seimo opozicijos frakcijų, ketvirtadienį kviečiančių ją pasiaiškinti.

Tuo metu K. Budrys, paklaustas ar prezidentas pasitiki A. Bilotaite, teigė, kad G. Nausėda laukia ministrės pažangos tam tikrose srityse, visų pirma, stiprinant civilinę gynybą.

„Ministrė tikrai turi ne vieną ministrės atsakomybės sritį ir nepaprastosios padėties metu turėtume išlaikyti tęstinumą ir darbus vykdyti visose srityse. Taip pat svarbios ir tos sritys, kurias prezidentas aptaria su ministre ir laukia pažangos. Tam tikri darbai, susiję ne tiesiogiai su nepaprastąja padėtimi, bet su bendra saugumo situacija, pirmiausia civiline gynyba“. – aiškino patarėjas.

„Darbai turi būti tęsiami“, – akcentavo K. Budrys.

Birželį skyrusi tarnybinę nuobaudą, praėjusį trečiadienį Vyriausybė iš pareigų atleido VST vadą R. Pocių. Pirmadienį generolas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.

Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.

Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu – A. Bilotaitė buvusio VST vado pareiškimus pavadino „liguistais kliedesiais“. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau pasak ministrės, tai nebuvo susiję su praėjusiais metais įvykusiomis riaušėmis prie Seimo.

VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.

Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.

Po R. Pociaus pareiškimų, Seimo opozicija žada inicijuoti specialų parlamentinį tyrimą. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti, ar vidaus reikalų ministrė bei atsakingi Vilniaus AVPK vadovai tinkamai atliko savo pareigas dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo, virtusio riaušėmis. Be to, parlamentai kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją, kurios prašo ištirti galimą šios ministrės mobingą R. Pociui. Tuo metu parlamento „darbiečiai“ užsimena ir apie galimą ministrės interpeliaciją.