I. Genytė-Pikčienė: kitąmet tikėtina nedidelė recesija, tačiau Lietuva galimam nuosmukiui yra tinkamai pasiruošusi

I. Genytė-Pikčienė: kitąmet tikėtina nedidelė recesija, tačiau Lietuva galimam nuosmukiui yra tinkamai pasiruošusi


Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs sparčiau negu prognozuota pavasarį, tačiau kitąmet laukia negili recesija.


Atnaujintoms prognozėmis, šiemet Lietuvos BVP turėtų kilti 1,7 proc., tačiau 2023 m. smuks 0,5 proc.


Kaip teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kitąmet tikėtinas spartus atlyginimų augimas, be to, gerokai lėčiau turėtų augti kainos, o nedarbo rodikliai kis nežymiai.


Prognozuojama, kad valdžios pagalbos priemonės padidins įmonių manevro laisvę, tad darbo rinkos situacija neturėtų stipriai subjurti: šiemet vidutinis metinis nedarbo lygio rodiklis sieks 6 proc., kitąmet – padidės iki 7,2 proc.


I. Genytės-Pikčienės teigimu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus išaugs 12,5 proc., o kitąmet – 7 proc. Tam  įtakos turės dešimtadaliu didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas ir 15 proc. (nuo 773 iki 840 eurų) nuo sausio išaugsianti minimali mėnesio alga.


Pastebi namų ūkių vartojimo mažėjimą


Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., tačiau 2023 m. vartotojų kainos per metus vidutiniškai kils 5 proc.

REKLAMA


Anot ekonomistės, nors Lietuvos ekonomikos laukia iššūkiai, šalies ūkis ir gyventojai tam pasirengę.


„Nebus lengva, nėra lengva, bet Lietuva kaip šalis, namų ūkiai, išbandymą pasitinka sveikomis pozicijomis, solidžiomis indėlių atsargomis ir sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie nemažą dalį tos infliacijos neutralizuoja“, – teigė ekonomistė.


Pasak I. Genytės-Pikčienės, prastėjančius Lietuvos ūkio rodiklius lems besitęsiantis karas Ukrainoje, energetikos krizė, infliacija ir sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos.


Ji teigė, kad vyraujant neapibrėžtumui, jau galima stebėti namų ūkių vartojimo mažėjimą, vartotojams atsisakant ne pirmo būtinumo prekių.


„Kad keičiasi vartotojų elgsena rodo mažmeninės prekybos apyvartų apimtys. Jau keletą mėnesių iš eilės prekių realia apimtimi galima nupirkti mažiau, nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Gyventojai keičia savo elgseną, atsisako ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo, stengiasi pirkti tokią produkciją, kuri yra pigesnė, kuriai taikomos akcijos“, – kalbėjo ekonomistė.

REKLAMA


Pastebi galimus sunkumus eksportuotojams


Tuo metu verslas, anot I. Genytės-Pikčienės, nukentėjo nuo sutrikusių tiekimo grandinių, pailgėjusių tiekimo terminų.


„Įmonės tiek šiapus, tiek anapus Atlanto sunkmetį pasitinka brangių išteklių gausiai užpildytais sandėliais. Manevro laisvę gerokai siaurina aukštos einamosios energijos ir darbo sąnaudos bei sumenkęs vartojimo apetitas ir produkcijos paklausa“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.


Anot I. Genytės-Pikčienės, dėl išaugusių energijos kainų, tikėtina, Lietuvos eksportuojamosios pramonės įmonės nepakartos pandemijos laikotarpio sėkmės, kas prisidėjo prie to, kad tuomet Lietuvos ekonomika ne tik nesmuko, bet ir nežymiai augo.


Ekonomistės teigimu, verslo laukia vangesnė fazė, ypač prognozuojant pagrindinės lietuviškos produkcijos importuotojos – Vokietijos – ūkio galimą susitraukimą.


„Energetikos krizė veikia mūsų eksportuotojų konkurencingumą. Tai yra rimtas iššūkis, kuomet sąnaudų eilutėse energetikos kainos išauga kartais. Natūralu, kad reikia pergalvoti labai daug ir stipriai savo veiklą, kad ji išliktų konkurencinga kitų šalių eksportuotojų atžvilgiu“, – pristatymo metu akcentavo I. Genytė-Pikčienė.


Prognozuoja augsiančias palūkanas

Biudžeto deficito lygis, I. Genytės-Pikčienės teigimu, dėl, tikėtina, vangesnės ekonominės raidos, gali būti dar didesnis negu biudžeto projekte planuojami 4,9 proc.



„Rinkose sparčiai kylant skolinimosi kainai nepasilikti manevro laisvės yra rizikinga. Tokio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos biudžeto lėšos turėtų būti leidžiamos kuo taupiau ir taikliau, tad derėtų pergalvoti horizontalias pagalbos priemones gyventojams, o priešrinkiminiam politikų pageidavimų koncertui Seime šiemet sakyti griežtą ne“, – sako I. Genytė-Pikčienė.


Pasak jos, palūkanų normų didinimo distancijos pabaigos dar teks palaukti.


„Euras dolerio atžvilgiu yra labiausiai nusilpęs savo istorijoje. Tai nuo žaliavų importo priklausomai euro zonai labai neparanku – pigus euras dar labiau kelia žaliavų kainas ir didina infliaciją. Kad paremtų valiutą, Europos centrinis bankas privalės tęsti palūkanų normų kėlimo distanciją, o tai didins paskolų aptarnavimo kainą tiek ekonomikos dalyviams, tiek vyriausybėms“, – teigia ekonomistė.


Kalbėdama apie aukščiausią per ketvirtį amžiaus metinės infliacijos lygį ekonomistė akcentuoja, kad tai didele dalimi importuoto šoko ir neatliktų namų darbų energetikos ūkyje rezultatas.


Vis dėlto, žemyn smingantys žaliavų kainų indeksai ir pesimistiški pasaulio ekonomikos dalyvių lūkesčiai leidžia tikėtis, kad infliacijos šokas palaipsniui išsikvėps ir kitąmet grįš į vienženklę zoną.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>