Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas tvirtina, kad biudžetas šiemet „itin riebus“, bet skolinimosi sąskaita ir todėl reikia labai atsakingai naudoti skolintus pinigus.

„Biudžetas šiemet tikrai itin riebus, bet skolinimosi sąskaita. Todėl reikia labai atsakingai naudoti tuos skolintus pinigus, nes už juos mes jau mokame ne 0 palūkanų, kaip esame įpratę, o beveik 4 procentus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Paluckas.

Seimo narys aiškina, kad biudžete reikia atkreipti dėmesį į paramą verslui, kuri šį kartą yra išskirtinai didelė ir galbūt ne visiems verslams tos paramos reikėtų. Pasak jo, geriau dalį pajamų skirti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimui.

„Kalbu apie universalią kompensaciją kilovatvalandės, toms kompensacijoms numatyta beveik 450 mln. eurų. Vienam verslui reikia daug elektros gamybos procesuose, kitiems nereikia, todėl šią sumą siūlytume mažinti per pusę ir 250 mln. eurų nukreipti neapmokestinamų pajamų dydžio didinimui ir lyginti jie prie minimalios mėnesinės algos. Tai leistų padidinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų į rankas gaunamas pajamas, nuo dabar planuojamo 80–ies eurų augimo iki 160 eurų. Tai būtų teisingas pinigų panaudojimas”, – sakė socialdemokratas.

Jis taip pat pridūrė, kad biudžete nėra numatyta suvartojamos elektros energijos riba. Kitaip tariant, G. Palucko teigimu, bus kompensuojamos elektros energijos kainos visiems, kad ir kiek jos bebūtų išnaudota.

„Kažkokios protingos lubos vis tiek turėtų būti nustatytos, o tos lėšos, kurios būtų sutaupytos įvedus suvartojimo lubas, galėtų būti nukreiptos į kietosios infrastruktūros vystymą, nes jau turime chronišką problemą, kad vėl akcizų panaudojimas, kelių fondo lėšų panaudojimas mažėja santykyje su BVP. Tai reiškia, kad mes toliau nugyvenam savo kelių infrastruktūrą ir tai ateityje pareikalaus kapitalinių investicijų, t.y. dvigubai daugiau išlaidų, negu galėtume skirti tas lėšas remontui”, – aiškino politikas.

Antradienį Seime pateiktas 2023 metų valstybės biudžeto projektas. Šiuo įstatymo projektu siekiama patvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Teikiamame 2023 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15624,5 mln. eurų, iš kurių 3144,4 mln. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18608,5 mln. eurų, iš jų 3571,4 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos.

Prioritetinės 2023 metų biudžeto kryptys yra: infliacijos pasekmių mažinimas (didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kt.); energetikos paketas (numatoma pagalba dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo); šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų sienos apsaugos pareigūnų ginkluotei ir kt.); investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (priemonės švietimui, skaitmeninimui ir kt.).

Kartu su biudžetu siūlomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektas. Juo siekiama tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų (maždaug vieno Finansų ministerijos 2022 metų rugsėjį parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už 2023 metus taikyti didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7500 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.

Taip pat, numatoma siūlyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektą, kuriuo norima nuo 2023 m. sausio 1 d. neribotam laikui pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms.

Tuo tarpu kitu PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms.