Verslo atstovai nevienareikšmiškai vertina pristatytas pagalbos verslui priemones: kitose ES šalyse elektra vis tiek išliks ženkliai pigesnė

Verslo atstovai nevienareikšmiškai vertina pristatytas pagalbos verslui priemones: kitose ES šalyse elektra vis tiek išliks ženkliai pigesnė


Lietuvos įmones vienijančių organizacijų vadovai skirtingai vertina Vyriausybės parengtą pagalbos verslui paketą bei paruoštą elektros kainų kompensavimo modelį.


Dalis jų įsitikinę, jog pasiūlytos priemonės padės reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas ir išsaugoti šalies bendrovių konkurencingumą, tačiau, be kita ko, kita dalis verslo atstovų nuogąstauja, esą elektra Lietuvoje vis vien bus gerokai brangesnė, nei likusioje Europos Sąjungoje.


Vyriausybė penktadienį pateikė 2023 m. biudžeto projektą bei 2,5 mlrd. eurų vertės priemonių planą dėl itin išaugusių energijos kainų nuketėjusiam verslui.


Numatyta iš valstybės biudžeto skirti virš 440 mln. eurų elektros kainoms visoms šalies įmonėms sumažinti – jau nuo spalio už kiekvieną suvartotos elektros kilovatvalandę (kWh) verslas mokės 24 centus, pridėjus pusę rinkos kainos ir šio fiksuoto tarifo skirtumo. Likusią pusę kompensuos valstybė.


Taip pat, daugiausia energijos suvartojančiam verslui suteikiamos „mokestinės atostogos“, daliai skiriamos subsidijos, bus kviečiama gauti paramą atsinaujinantiems energijos ištekliams įsidiegti.


M. Gudas: su šia kompensacija elektros kainos pramonei grįš į toleruotiną lygį


Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas teigė, kad jo atstovaujamo sektoriaus dalyviai iki šiol neturėjo informacijos, ar Vyriausybė rengia priemones padėti labiausiai nuo energijos kainų nukentėjusiam verslui. Pasak jo, pramonininkai galiausiai išgirdo konkrečią žinutę, kokios pagalbos sulauks.

REKLAMA


„Visą ketvirtį transliavome, kad dėl tų ypatingai aukštų kainų, kuriuos pradėjo kilti vasarą, reikalingi sprendimai. Pagaliau tie sprendimai atėjo. Dabar svarbiausias dalykas, kad parama būtų kuo taikliau išdalinta labiausiai nukentėjusiam sektoriui“, – sakė M. Gudas.


Paklaustas apie ketinamą taikyti elektros kainų kompensavimo modelį LPK viceprezidentas sutiko, kad tai padės šalies gamintojams sušvelninti elektros kainų šoką.


Jis pasakojo, kad jei praėjusiais metais 3–4 kartus nuo įprastinio lygmens išaugusias kainas įmonės dar galėjo atlaikyti, šią vasarą elektra buvo jau 10–12 kartų brangesnė. Valstybės pasirinktas mechanizmas kompensuoti dalį elektros kainos turėtų sumažinti elektros sąskaitas pakankamai, kad verslas vėl būtų pajėgus jų naštą pakelti, svarsto vienas LPK vadovų.


„Lyginant su įprastu lygiu, tai jau tampa išgyvenimo klausimu ir įmonės pradėjo imtis drastiškų sprendimų – stabdyti kai kuriuos cechus, gamybą, įrenginius, kai kurie, ypatingai priklausomi, išvis užsidarė. Tai šitas lygis yra turbūt tas, kuris grąžina vėl į tą labai aukštą, bet toleruotiną lygį “, – pažymėjo M. Gudas.

REKLAMA


Pasak jo, įmonės turėtų išlikti konkurencingos.


„Manyčiau, kad ta formulė iš principo yra tikrai labai didelis žingsnis, kad konkurencingumas būtų išlaikytas. Reikės vis tiek, net ir prie tokio kompensavimo daug pastangų, vidinių išteklių. Bet kalba apie kažkokį išgyvenimą nuslopsta“, – pažymėjo pramonininkų atstovas.


A. Romanovskis: pasiūlytos priemonės numuš temperatūrą versle


Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasidžiaugė, esą Vyriausybė išgirdo verslo nuogąstavimus ir pasirinko priemones, kurios bus pritaikytos iškart. Jis teigiamai įvertino sprendimą elektros kainą kompensuoti horizontaliai, visoms įmonėms.


„Svarbu, kad buvo pasirinktas greitis ir tam tikras kompromisas, nes žinojome, kad buvo pakankamai rezistencijos, ypatingai kalbant apie subsidijas. Tas pasirinktas modelis, kada Vyriausybė ateina ne tik su švelniomis priemonėmis, bet ir su tvirtomis, t.y. subsidijomis, ypatingai elektros kainos dalies subsidijiavimu, yra gera naujiena. Valdžia išgirdo verslo lūkesčius“, – sakė A. Romanovskis.


„Vyriausybė priėmė stiprų politinį sprendimą, vis dėlto, horizontaliai visiems kompensuoti nelaukiant. Nes jeigu būtų pasirinkta tarifą kompensuoti atskiriems sektoriams ar pan., tai iš tikrųjų užsitęstų ir vienareikšmiškai negalėtų spalio 1 d. įsigalioti“, – pastebėjo LVK vadovas.


A. Romanovskio sutiko, kad valstybės pasiųsta žinutė dėl pagalbos verslui yra geras signalas ir Lietuvos konkurencingumui, užsienio partneriams.



„Labai svarbu ir mūsų verslams, ir visiems užsienio partneriams, turintiems su Lietuva reikalų, kad Vyriausybė ateina verslui padėti, kaip buvo per pandemiją. Tiek pinigai yra svarbus dalykas, bet ir suvokimas, kad tau padės, jog valstybė veikia kaip draudimo polisas, kada yra tokia situacija, kurios niekas negali suvaldyti“, – sakė LVK prezidentas.


S. Leonavičius: ES kontekste vis vien liksime nekonkurencingi


Tuo metu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius į Vyriausybės iniciatyvas padėti verslui sureagavo neigiamai, esą numatyta elektros kainų kompensavimo schema „nėra geras variantas“. Jo nuomone, elektros kainos Lietuvoje vis tiek išliks aukštesnės nei kitose ES valstybėse.


Pasak S. Leonavičiaus, kitose Europos šalyse ketinama numatyti kur kas mažesnę, 18 ct/kWh galutinės kainos ribą.


„Skaitau rugsėjo 14 dienos Europos Komisijos memorandumą, pristatytą reglamentą dėl energijos sąnaudų mažinimo. Rugsėjo 30 d. Europos energetikos reguliavo taryba jį aprobavo ir jis turėtų įsigalioti visoje ES. Ten kalbama apie 18 ct/kWh. Kažkaip prasilenkia Lietuva kai kuriais klausimais“, – sakė S. Leonavičius.


„Kai kalbame apie elektros energiją, vis vien ES kontekste liekame paskutiniai. Kažkodėl kitos valstybės ir EK numačiusios 18 ct/kWh, kainą, solidarumo fondą, iš kurio kompensuotų gamintojams, kurių sąnaudos didesnės“, – svarstė jis.


Anot VPPAR vadovo, Vyriausybė verslui siūlo kompromisą, kurio nepakaks, kad Lietuvos verslas išliktų konkurencingas, esą elektra kitose Bendrijos šalyse vis vien išliks pigesnė.


„Vis tiek ES būsime nekonkurencingi. Tai yra duodamas meduolis, bet tai tik ledkalnio viršūnė. Jei lyginame 18 ct/kWh ir būsimą tarifą Lietuvoje, vis vien turėsime jį gerokai didesnį, nei kitose ES šalyse energijos vartotojai, verslai“, – pastebėjo S. Leonavičius.

REKLAMA


„Tokie kompromisiniai siūlymai iš Vyriausybės kabinetų atrodo kažką sprendžiantys, bet ES kontekste tai nesprendžia to, ką sprendžia visa Europa“, – apibendrindamas galimą pasiūlytų priemonių poveikį sakė jis.


Vyriausybė pristatė pagalbos priemonių verslui paketą už 2,5 mlrd. eurų – dalis jų įsigalioja iškart


Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį pristatė 2,5 mlrd. eurų vertės „Energetikos paketą verslui“, kuriuo siekiama išlaikyti Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu, išsaugoti jų gyvybingumą bei darbo vietas.  Didžioji dalis priemonių numatytos likusiai šių metų daliai ir kitų metų pirmajam ketvirčiui.


Vyriausybė numatė skirti 446 mln. eurų daliai elektros kainos kompensuoti – iki šių metų pabaigos verslas mokės 24 ct/kWh bei pusę šio tarifo ir elektros kainos rinkoje skirtumo, o likusi pusė bus dengiama biudžeto lėšomis.


„Siūloma, kad šių metų paskutinį ketvirtį, išrašant sąskaitas už spalio mėnesį, kompensacija būtų teikiama, šiam ketvirčiui numatant, kad riba būtų 24 ct/kWh. Tas skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 ct. dalinamas į dvi dalis – pusę apmoka verslas, pusė apmokama iš valstybės biudžeto“, – pristatydama modelį teigė ministrė.


Tuo metu kitąmet tarifas, nuo kurio valstybė su verslu dalinsis kainos augimą, padidės iki 28 ct/kWh.


Be to, įmonėms, kurių išlaidos energetikai sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų, nuo penktadienio siūlomos „mokestinės atostogos“, t.y., pusmetį joms nebus išieškomi mokesčiai ir už tą laikotarpį įmonės galės nemokėti mokestinių palūkanų.


„Manome, kad per šiuos du ketvirčius, įmonės galėtų pasinaudoti apie 1,2 mlrd. eurų lėšų savo apyvartumui palaikyti, gaunant beprocentę paskolą tokiu būdu“, – kalbėjo G. Skaistė.


Iš kitų paketo lėšų, 30 mln. eurų numatyta subsidijoms energijai imliausioms įmonėms. Jų, anot G. Skaistės, yra apie 1,5 tūkst., joms bus grąžinta dalis sumokėtų mokesčių.

REKLAMA


Dar šiemet nuo karo Ukrainoje nukentėjusios įmonės bei žemės ūkio sektorius galės pretenduoti į paskolas, kurių sektoriams bus išdalinta už atitinkamai 50 ir 31 mln. eurų.


Tuo metu saulės elektrinių diegimui remti 2023–2025 metais bus skirta 600 mln. eurų. Šiai priemonei ministerija ketina skolintis Europos Komisijos fondo lėšas. Šia paskata bus siekiama įrengti 600 MW atsinaujinančios energetikos – po 300 MW gaminantiems vartotjams ir saulės elektrinėms ant įmonių stogų.


G. Skaistė taip pat paminėjo, jog dar pusmečiui, iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms bus taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Šiam sprendimui skirta 66 mln. eurų.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)