Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentuoja, kad Rusijos karinis pajėgumas Kaliningrado srityje nėra tiek sumažėjęs, kad Lietuvos saugumo situacija sustiprėtų ir šalis galėtų mažesnį dėmesį skirti savo gynybai.

„Didysis klausimas, ar Rusijos pajėgumas yra sumažėjęs jau tiek, kad galėtume skirti mažiau dėmesio gynybai ar kad galėtume nekreipti dėmesio į tam tikrus skaičius, kiek jų dar ten sumažėjo ir padaugėjo. Tai atsakymas yra – ne“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė K. Budrys.

„Jis nėra tiek sumažėjęs, kad mes galėtume strategiškai vertinti, kad esame saugesni ar kad Rusija neturi pakankamų pajėgumų vykdyti riboto masto karines operacijas čia regione. Yra tie pajėgumai pakankami kalbant apie Baltijos šalis“, – paaiškino jis.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad kitas klausimas – ar Rusijos pajėgumai prieš NATO yra pakankami.

„Jie nebuvo pakankami ir prieš karą, kad prieš NATO, kaip prieš visą aljansą, vykdytų kokią nors karinę operaciją. Čia labai priklauso nuo sąlygų, ką ir kokiu atveju mes skaičiuojame“, – sakė jis.

Visgi K. Budrys pabrėžia, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo Rusijos agresyvumo lygis, vis dažniau girdima apie ketinimus panaudoti karines pajėgas prieš kaimynines valstybes, siekiant politinių tikslų.

„Tai čia mes matome, kad yra smarkiai išaugęs tas ketinimas iš V. Putino pusės. Na ir eiti vis tolyn ir tolyn, kalbant apie grasinimus ginklus ir panašiai. Tai mes neturėtume kažkaip numoti ranka, į tai, kas vyksta regione. Vakarų karinė apygarda yra prioritetinė kryptis ir Vakarų kryptis visada buvo prioritetinė kryptis Rusijai plėtojant pajėgas“, – sakė K. Budrys.

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes, Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę. Nuo rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.

Visgi pastarąją savaitę buvo priimtas sprendimas padaryti išimtį ir į Lietuvos teritoriją įleisti lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimą turinčius Rusijos Federacijos piliečius bei nelydimus nepilnamečius.

Rusijai pasiųsta aiški žinutė dėl branduolinių ginklų panaudojimo

K. Budrys teigia, kad Vakarų lyderiai pasiuntė aiškią žinutę Rusijai, kuri pastaruoju metu vėl laidė užuominas apie taktinio branduolinio ginklo panaudojimą pačios sukeltame kare su Ukraina.

Patarėjo teigimu, kurį laiką galiojusią strateginio neapibrėžtumo politiką pakeitė nuostatos apie aiškų atsaką konvencinėmis priemonėmis, tad, pažymi K. Budrys, Rusijos anksčiau braižytos strategijos, kad panaudojusi branduolinį ginklą ji užbaigs nepalankia linkme pasisukusį karą – nesuveiks.

„Vakarų lyderiai Rusijos pusei sako, kad tai, kaip jūs įsivaizduojate taktinio branduolinio ginklo panaudojimą – kaip privertimą derėtis, kaip deeskalacijos priemonę, kaip visų išgąsdinimą, kad visi būtų priversti į šalį padėti ginklus ir pradėti kalbėtis – tai nesuveiks.

Šio ginklo panaudojimas, nežinia kokiais tikslais, jis bus kontrproduktyvus. Tai reiškia, kad mes jums duosime atgal kitomis priemonėmis. Todėl to nedarykite. Tai keičia žaidimą, tai keičia visą mąstymą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.

„Tais atvejais, kai mes matėme pratybose ant savo galvos nukrentanti nestrateginį branduolinį ginklą – Zapad 2017 ar kitų pratybų metu – tai būdavo skirta iš Rusijos pusės pabaigti konfliktą. Ne išspręsti kažkokią konkrečią problemą, bet pabaigti konfliktą.

Tai šiuo atveju iš Vakarų atsakas yra: jūs nepabaigsite konflikto. Iš ukrainiečių atsakas yra toks pat: niekas mūsų šioje vietoje nesustabdys“, – teigė patarėjas, pažymėdamas, kad Rusijai panaudojus taktinį branduolinį ginklą įvykiai pasisuktų nebūtinai Maskvai naudinga linkme.

„Konfliktas nepasibaigs, o dar labiau išsieskaluos ir nebūtinai Rusijai naudinga linkme“, – sakė K. Budrys.

JAV prezidentas Joe Bidenas rugsėjo viduryje dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą V. Putiną nenaudoti cheminių ar taktinių branduolinių ginklų patyrus didelių nuostolių kare Ukrainoje.

„Dėl Ukrainos Elonas Muskas yra absoliučiai klaidingas“

K. Budrys teigia, kad bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, siūlydamas idėjas, kaip nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą, yra „absoliučiai klaidingas“.

Pirmadienį E. Muskas įsivėlė į ginčus „Twitter“ paskyroje, pasiūlęs taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, būtų iš naujo surengti aneksijos referendumai, pripažintas Rusijos suverenitetas Krymo pusiasalyje, o Ukrainai būtų suteiktas neutralitetas.

Anot K. Budrio, E. Muskas daugeliui žmonių asocijuojasi su aukštesniais vertybiniais standartais. Tačiau pasisakymai, remiantys Rusijos poziciją, nėra suderinami su E. Muskui visuomenės keliamais lūkesčiais.

„Jis (E. Muskas) absoliučiai klaidingas tiek savo teiginiais, kalbant apie rusiškas propagandos klišes, apie Chruščiovo sprendimus dėl Krymo, tiek pačiu būdu, kaip tai buvo pateikta“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėjas.

„Tai buvo smarkiai šūvis pro šalį, nelabai iki galo suprantant konteksto ir kokia yra problema. Atrodytų, toks iš popieriaus pasiūlytas sprendimas – paimsiu, čia perbraižysiu, padalinsiu – kai eina kalba apie pamatinius vertybinius dalykus“, – pridūrė jis.

Į E. Musko įrašus sureagavo eilė pasaulio lyderių – tarp jų ir prezidentas G. Nausėda.

„Gerbiamas E. Muskai, kai kažkas bando pavogti tavo Teslos ratus, tai nepadaro jo teisėtu automobilio ar ratų savininku. Net jeigu tie ratai tikina balsavę už vagystę“, – „Twitter“ rašė šalies vadovas.

K. Budrys teigia, kad „Tesla“ įkūrėjo reakcija į kritiką jį ir nustebino, ir nuliūdino,

„Jis pasijuto auka, nepelnytai sulaukęs didelės bangos pasipiktinimo ir galbūt kokie tai troliai ir botai jį užpuolė. Ne – būtent tai sužadino labai stiprią emociją ir turbūt ir tų sekėjų tarpe, kurie su jo asmeniu sietų tokius aukštesnius vertybinius dalykus“, – sakė prezidento patarėjas.

Į E. Musko idėjas „Twitter“ sureagavo ir Volodymyras Zelenskis. Savo ruožtu jis sukūrė apklausą, kurioje klausė: „Kuris Elonas Muskas jums labiau patinka?“, su atsakymų variantais „Tas, kuris palaiko Ukrainą“ ir „Tas, kuris palaiko Rusiją“.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnikas atsakė tiesiai šviesiai: „Mano labai diplomatiškas atsakas Muskui – dingti iš akių“.

Ukrainos prezidento padėjėjas Michaylas Podoliakas pasiūlė „geresnį taikos planą“, pagal kurį Ukraina atsiimtų savo teritorijas, įskaitant Krymą, Rusija būtų demilitarizuota ir denuklearizuota, o „karo nusikaltėliai“ stotų prieš tarptautinį tribunolą.

Vėliau E. Muskas sakė, kad Maskva gali paskelbti visuotinę mobilizaciją ir sukelti „visuotinį karą“, kuriame „žūtys abiejose pusėse būtų katastrofiškos“, nes Rusijos gyventojų skaičius yra daug didesnis.

„Ukrainos pergalė visuotiniame kare mažai tikėtina. Jei jums rūpi Ukrainos žmonės, siekite taikos“, – rašė jis tviteryje.