Penktadienį energetikos ministrui Dainiui Kreiviui kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) ministrais ketinant aptarti priemones elektros kainoms sumažinti, prieš tai ministro poziciją išgirdę Europos reikalų komiteto (ERK) parlamentarai jo pasiruošimą vertiną skirtingai.

Komiteto pirmininkės, konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, palankūs sprendimai gali būti priimti, o pats D. Kreivys atstovauti Lietuvą pasiruošęs tinkamai.

Vis dėlto, jos pavaduotojas, Darbo partijos narys Vytautas Gapšys liko nusivylęs Energetikos ministerijos pristatymu bei tuo, kad uždarame komiteto posėdyje paties ministro nebuvo. Seimo narys pastebėjo, kad į Briuselį D. Kreivys vyksta neturėdamas opozicijos palaikymo.

Penktadienį vykstančiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje šalių energetikos politikos formuotojai svarstys Europos Komisijos (EK) prieš keletą savaičių pateiktus siūlymus. Vienas pagrindinių jų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas. Taip esą Bendrija surinktų 140 mlrd. eurų kainoms amortizuoti.

Vis tik siūlymas nėra itin palankus Lietuvai, kadangi joje nėra pakankamai tokių generacijos pajėgumų, o pati šalis apie du trečdalius elektros energijos importuoja. Tad jei toks būdas būtų pritaikytas, elektros kainos mažėtų daug kur Europoje, bet ne Lietuvoje, tad kristų šalies konkurencingumas.

Kaip galimas kompromisas į šias priemones reglamentuojantį dokumentą įtrauktas straipsnis, pagal kurį elektrą importuojančios šalys galėtų dalį pelnų dvišalių sutarčių pagrindu skirti perkančiosioms valstybėms.

EK taip pat siūlo priemones elektros paklausai mažinti, įvesti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.

Ministerija šią savaitę nurodė, kad Lietuva siūlomam paketui pritars, tačiau „ir toliau laikosi griežtos pozicijos, jog greičiausias ir veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas yra viršutinės kainos ribos nustatymas dujoms, kaip vienai elektros kainos sudedamųjų dalių“.

Šią savaitę Lietuva ir dar 14 ES valstybių kreipėsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson, argumentuodamos, jog efektyviausiai Bendrija elektros kainas suvaldytų būtent įvedusi kainų „lubas“ perkamoms gamtinėms dujoms.

V. Gapšys: nustebino, kad nebuvo ministro

V. Gapšys tikino, kad energetikos viceministro Albino Zananavičiaus ERK pristatyti argumentai opoziciją nuvylė, jiems pritrūko aiškumo.

„Pozicija nėra teisinga, Lietuvai nieko gero nežada. Turbūt visi posėdyje dalyvavę opozicijos atstovai susilaikė, nors įprastai dažniausiai į ES ministrų tarybas vykstančių ministrų pozicijos būna vienbalsiai patvirtinamos. (...) Manome, kad pozicija turėjo būti aiškesnė, tiksliau turėjo būti suformuluota veiksmų eiga – kaip derėsimės, iš ko prašysime, kokie susitarimai“, – teigė V. Gapšys.

„Manau, kad ministras nepadarė ilgesnio nuoseklaus darbo dar iki šitos tarybos, kurį turėjo padaryti. Balsavime teko susilaikyti. Siūlėme bent minimaliai stiprinti tekstą, bet į tai nebuvo atsižvelgta“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat stebėjosi, kad su ERK parlamentarais susitiko ne D. Kreivys, o viceministras.

„Nustebino, kad ir ministro nebuvo pristatant poziciją, buvo viceministras. Manau, kad tai parodo, kokią reikšmę šitam klausimui suteikia pati ministerijos vadovybė – jiems tai yra antraeilis klausimas. Viceministras kompetentingas, bet politinio, aukščiausio lygio tą klausimą atstovaujant komitete nebuvo“, – kalbėjo V. Gapšys, ministerijai posėdžio metu palinkėjęs „būti ambicingesniais ir pasiekti daugiau nei nusimatė savo pozicijoje“.

Pasak jo, labiausiai D. Kreivys turėtų skatinti ES atsisakyti elektros kainų nustatymo metodikos siejant jas su dujų kainomis, tačiau nors tą ministerija ir pamini, V. Gapšio teigimu, aiškiai suformuluotų pasiūlymų pritrūko.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: pozicija paruošta tinkamai, teikia vilties

Tuo metu R. Morkūnaitė- Mikulėnienė tikino, kad ERK posėdyje D. Kreivio pozicija buvo patvirtinta, jam buvo suteiktas mandatas atstovauti Lietuvai apsvarstyti ir priimti EK reglamentą.

„Šis reglamentas turėtų būti priimamas penktadienį, tam mes ERK mandatą ir suteikėme“, – sakė politikė.

Ji pažymėjo, kad ginti Lietuvos interesus ministras pasiruošė gerai bei vylėsi, jog D. Kreivys iš Briuselio gali parvežti gerų žinių.

„Pozicija yra paruošta tinkamai ir gerai. Turime suprasti, kad daug kas ES lygiu yra priimama kompromiso principu. Bet iš tos medžiagos, kurią pateikė ministerija ERK posėdyje, tikrai tai teikia vilties, kad taryboje bus priimti Lietuvai palankūs sprendimai“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentarė taip pat neatmetė, kad ES ministrai greičiausiai nesusitars dėl 15 ES šalių išreikšto noro taikyti viršutinę kainų ribą perkamoms dujoms, tad šio klausymo svarstymas persikels į Europos Vadovų Tarybą (EVT) spalio pabaigoje.

„Kaip paprastai yra ES sprendimų priėmimo procese, panašu, kad išsiskyrus pozicijoms, tokio pobūdžio klausimas bus sprendžiamas EVT“, – svarstė ERK pirmininkė.

Mato daug neaiškumų dėl dvišalių sutarčių

EK siūlomų priemonių reglamento 10 straipsnyje nurodyta, jog saulės, vėjo, branduolinę ir kitą ne iš dujų pagamintą elektrą importuojančios šalys su ją perkančiomis valstybėmis galėtų pasirašyti dvišales sutartis ir taip pasidalyti gaunamomis papildomomis pajamomis. Tai galimas kompromisinis variantas pakankamai elektros nepasigaminančiai Lietuvai.

Lietuva daugiausia elektros importuoja iš Švedijos, kurioje itin gerai išplėtota elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių.

Kaip pastebi V. Gapšys, dabartinė šio straipsnio formuluotė „palieka dviprasmiškumų“, kadangi pagal ją sudaryti tokias sutartis nėra privaloma.

„Siūlėme stiprinti reglamento tekstą aiškiau nurodant formuluotes, kad dvišalių sutarčių sudarymas būtų privalomas“, – sakė ERK vicepirmininkas, pridūręs, jog tvirtesnės ministerijos pozicijos šiuo atveju taip pat pritrūko.

„Nei kažkas sukalbėta, nei kažkas sutarta, nei niekas tikslas nežino ar bus dvišalės sutartys. O jei ir bus, kokia iš jų bus nauda. (...) Reglamente tas straipsnis yra atsiradęs, bet tik tiek. Manome, kad to yra gerokai per mažai“, – pažymėjo V. Gapšys.

Jam kilo abejonių, kiek konkrečiai pajamų Lietuvą pasiektų, jei tokias sutartis iš tikrųjų pavyktų sudaryti.

„Labai didelis klausimas, kai bandai sužinoti, koks potencialas Lietuvai, kiek čia būtų galima gauti pinigų, niekas negali jokių skaičių pasakyti – gal kažkas, o gal ir nieko“, – sakė parlamentaras.

ES ministrų sprendimus D. Kreivys turėtų pristatyti penktadienį, antroje dienos pusėje.