Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos vadovaujamos Vyriausybės ministrai nebijo opozicijos inicijuojamų interpeliacijų. Jas, tikina politikė, į oponentų kritikos akiratį patekę ministrai tikrai atlaikys.

„Aš esu tikra, kad atlaikys visi ministrai kadangi iš tų priekaištų, kuriuos tenka girdėti, tai tie priekaištai arba retai būna verti interpeliacijos, arba, tiesa sakant, yra nebūtinai pagal adresą. Daug priekaištų, kurie yra žeriami ministrui Kreiviui, tai, tiesa sakant, interpeliacijų iniciatoriai galėtų savo Vyriausybėms praeityje tuos priekaištus pareikšti. Tai, turbūt, būtų gerokai pagrįsčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė, pažymėdama, kad gaila laiko, kurį tenka skirti reaguojant į keliamas interpeliacijas.

„Tai yra darbo dalis, tai yra kontakto dalis ir, manau, kad niekas tų interpeliacijų labai nebijo. Galbūt tik gaila truputėlį laiko, kurį reikia pačiam procesui skirti – tada kai reikia spręsti kitus klausimus. Bet opozicijos yra tokia teisė. Bet kai visi ministrai pagal sąrašą yra pradedami interpeliuoti, tai aš logiškai sakau, kad gal tada interpeliuokite Vyriausybę. Bus paprasčiau, greičiau, pigiau ir mažiau darbo“, – pridūrė I. Šimonytė.

Praėjusią savaitę opozicija paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.

Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.

Premjerė: Prezidentūra bando būti truputį Vyriausybe

Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta kritiką dėl kivirčų su Prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak Vyriausybės vadovės, diskutuojant dėl kitų metų valstybės biudžeto, iš Daukanto aikštės pasipylė įvairiausių siūlymų. Tačiau Seimui svarstyti valstybės biudžeto projektą teikia ministrų kabinetas, o ne Prezidentūra, pabrėžė ji.

„Man atrodo, kad dabar didžiausias neracionalumas tos situacijos, kad tarsi Prezidentūra bando būti tokia truputį Vyriausybe. Pranešti kažkokias geras žinias, kad štai tiems reikėtų duoti tokių pinigų, čia reikėtų tokius mokesčius sumažinti ir t.t., palikdamas atsakomybę, vis dėlto, tikrai Vyriausybei kažkaip paruošti biudžetą su visais šitais pageidavimais“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė premjerė.

„Nežinau, kam čia tie priekaištai yra reiškiami iš politologų pusės, bet jeigu jie yra reiškiami man, tai tokiu atveju aš tų priekaištų tikrai nepriimčiau“, – į kritiką dėl įtampų su Prezidentūra atsakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė pastebėjo, kad teikti pasiūlymus biudžeto projektui gali ir kiti politikai – taip pat ir Prezidentas. Visgi, politikė palinkėjo G. Nausėdai siūlyti biudžeto pakeitimus be išankstinio nusistatymo.

„Galbūt būtų geriau, kad Ekscelencija Prezidentas, kuris pagal Konstituciją turėtų būti toks bešališkas arbitras, taip neangažuotas į vieną ar kitą politinę pusę, vis dėlto, tą savo nuomonę išsakytų ne a priori, taip bandydamas užkalti kažkokius kuoliukus ir paskui kažkaip sudaryti tokį vaizdą, kad Vyriausybė, štai, nevykdo Prezidento priesakų“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, pastebėdama, kad pagal Konstituciją, Vyriausybė Prezidento priesakų vykdyti neprivalo.

„Vėliau, kai Vyriausybė pateikia savo pasiūlymus, na, Prezidento valia kritikuoti, kažkokius kitus siūlymus teikti. Dėl to aš didelės problemos nematau, tą daro ir kiti politikai“, – sakė I. Šimonytė.

2023 metų valstybės biudžeto projekto pateikimas Seime planuojamas jau spalio 11 d. Prezidentūara ragina iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį minimalų 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams, didinti gyventojų pajamas, neapmokestinamąjį pajamų dydį.