L. Kasčiūnas apie „referendumus“ Ukrainoje: Rusija bando keisti geopolitinę realybę

L. Kasčiūnas apie „referendumus“ Ukrainoje: Rusija bando keisti geopolitinę realybę


Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dalyje okupuotų Ukrainos teritorijų rengdamas referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos Kremlius bando įvirtinti naują geopolitinę realybę.


„Ką tai reiškia – pagal Rusijos konstituciją įsijungia branduolinio atgrasymo doktrina. Tas šantažas vadinamasis, kad jeigu tu puoli Rusijos teritoriją, tai atsakas bus branduolinis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė politikas.


Pasak L. Kasčiūno, galimi du scenarijai – Rusija gali siekti tolimesnės plėtros į Ukrainą arba derėtis dėl karinių veiksmų nutraukimo.


„Arba jie įsitvirtina dar labiau pozicijas ir iš jų toliau plečiasi, bando plėstis. Arba gauna į kaulus – kaip dabar. Arba iš esmės bando pasakyti, kad, žiūrėkite, čia yra rusiško pasaulio dalis ir dabar mes galime eiti į tam tikrą deeskalaciją, vadinamąją ir Rusijos kontroliuojamą, į kažkokias derybas ir bandyti tartis su Kyjivu dėl naujos geopolitinės realybės“, – kalbėjo jis.


Konservatorius neabejoja, kad jokie realūs referendumai neįvyks, rezultatai ir pats balsavimas bus klastojamas.

REKLAMA


„Sukurs spektaklį dar vieną ir viskas. Tie realiausi referendumai – žinom, kad nebus. Jie negali įvykti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.


„Visi sveiko proto žmonės Vakaruose ir visur kitur sako, kad mes nepripažinsim referendumų“, –pridūrė konservatorius.


NSGK pirmininkas akcentavo, kad Vakarai turėtų išlikti budrūs, „nepasikabinti ant šio kabliuko“ ir nedaryto jokio spaudimo Kyjivui sėstis prie Kremliaus derybų stalo.


„Iš to, ką mes girdime, dabartinių pasisakymų, atrodo, kad taip nebus – labai gerai. Kitaip tariant, kad nebūtų taip, kad jeigu pasiūlys deeskalaciją , nebūtų spaudimo Kyjivui tokio neoficialaus, kad eikit į tas derybas, nes taika yra vis tiek geriau nei karas. Tai blogos taikos scenarijus – kai iš esmės gali būt taip, kad tiesiog Rusija susikurtų dar vieną forpostą ir iš to forposto po kelių metų vėl galėtų plėstis“, – sakė L. Kasčiūnas.


Antradienį Vakarų bendruomenė Kremliaus ketinimus įvertino kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. Ukraina užpuolusi Rusija neteisėtus referendumus dėl prisijungimo ketina surengti apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.

REKLAMA


Įvertino sprendimą riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą


L. Kasčiūnas teigia, kad kol kas sprendimas į Lietuvą neįsileisti dalies Rusijos piliečių yra įgyvendinamas sklandžiai. Pasak jo, atvykstančiųjų skaičius sumažėjo dviem trečdaliais. Parlamentaras viliasi, kad artimiausiu metu šiuo Baltijos valstybių ir Lenkijos sprendimu paseks Suomija, o vėliau ir visa Europos Sąjunga.


„Viskas kol kas sklandu, kalbama, kad dviem trečdaliais kol kas sumažėjimas srauto yra. Prielaidos tam, kad mes priimtume šį sprendimą, visos buvo. Gaila, kad kol kas Europos Sąjunga nesutaria vieningai“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.


Visgi Seimo narys viliasi, kad šis regioninis Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimas paskatins analogiškų veiksmų imtis ir Suomiją, o vėliau ir visą Europos Sąjungą.


„Vienintelis žemyninis kelias liko tik per Suomiją. Tai dabar klausimas – Suomijos. Tikrai palinkėkime jiems stiprybės. Aš dalinai suprantu, kodėl jie nepriėmė tokio sprendimo, nes dar yra kelyje į NATO, dar yra ratifikavimo procesas, reikia kažkokia prasme užbaigti šį etapą, galbūt tai galėtų paaiškinti tam tikrą tokį atsargesnį veiksmą. Bet, aš manau, kad jie mūsų pusėje vertybiškai ir tai tik laiko klausimas, kada tas sprendimas bus priimtas“, – sakė jis.


L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad dėl Ukrainoje pradėto karo atsakomybė turi kristi ir Rusijos visuomenei. Parlamentaras akcentuoja, kad šiame kontekste būtent sprendimas dėl rusų įleidimo ribojimo – labai svarbi priemonė.



„Jeigu tai visos Rusijos karas, tai dalis visuomenės, bent jau didžioji dalis, ir tie, kurie patogiai sėdi foteliukuose, geria kavą ar dar kažką veikia Maskvoje ar Peterburge turi suprasti, kad tai irgi jų atsakomybė. Tai dėl to bevizio režimo, kad toks vizų panaikinimas visiškas, blokavimas yra viena iš tų labai svarbių priemonių, kuria mes padarėme“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.


„Tai, manau, yra teisinga ir mes tikrai užtikrinsime viską, kad turistauti šiais laikais bent jau mūsų šalyje būtų kuo sunkiau. Aišku, jie gali atskristi lėktuvais per tranzitines šalis ir panašiai, bet tai daug brangiau, daug sudėtingiau. Ir labai svarbu, kad tai, ką mes padarėme būtų pavyzdys kitoms ES valstybėms“, – taip pat pažymėjo jis.


Atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.


Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu yra taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.


Patikrinimo metu siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.


Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)