Švietimo atstovai sukritikavo ministerijos siūlymą užsienio kalbos pamokas vesti nuotoliu: ieškoma alternatyvų, bet žodžiai lieka žodžiais

Švietimo atstovai sukritikavo ministerijos siūlymą užsienio kalbos pamokas vesti nuotoliu: ieškoma alternatyvų, bet žodžiai lieka žodžiais


Siekiant ugdymo įstaigose plėsti galimybes rinktis antrąją kalbą ne tik rusų, tačiau ir kitas kalbas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dar praėjusią savaitę užsiminė apie galimybes organizuoti ugdymą centralizuotu hibridiniu būdu, dalį užsienio kalbos pamokų vedant nuotoliniu būdu. Vis tik, švietimo profsąjungų atstovai piktinasi esą ne pirmą kartą ministrė „ekspromtu“ viešojoje erdvėje užsimena apie įvairias iniciatyvas, tačiau, anot jų, vėliau apie jų įgyvendinimą kalbama nėra. Todėl, svarsto jie, idėja organizuoti užsienio kalbos pamokas nuotoliniu būdu taip pat bus greitai pamiršta.


LŠMPS pirmininkas: žodžiai lieka tik žodžiais


Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas neslepia, kad ministrės užuominas apie ketinimus organizuoti užsienio kalbų ugdymą nuotoliniu būdu yra sunku vertinti, kadangi, pažymi jis, vis dar yra daug neatsakytų klausimų.


„Visas procesas nėra toks paprastas. Gerai, nuotoliniu būdu, bet tuo momentu turi būti su mokiniais kitas darbuotojas, prižiūrėti vaikus. O kaip finansuos, kaip viskas vyks, yra labai daug klausimų, todėl kol kas tikrai sunku įvertinti“, – teigė E. Milešinas.

REKLAMA


Kita vertus, LŠMPS pirmininkas mano, kad apie šios iniciatyvos įgyvendinimą ir nebus pradėta diskutuoti, mat, svarsto jis, siūlymas buvo pateiktas ekspromtu.


„Bet manau, kad idėjos yra staigiai ekspromtu sugalvojamos ir pristatoma, kad bus kažkas daroma. O kai reikia daryti, idėjos lieka tik idėjomis. Tai, mano nuomone, dabar yra ši tema ant bangos, bet po dviejų savaičių ar mėnesio ji užsimirš“, – svarstė E. Milešinas.


LŠMPS pirmininkas neslepia nusivylimo, kad analogiški ministerijos raginimai pasigirsta ne pirmą kartą.


„Nuoseklumo mūsų ministerijai tikrai trūksta (...). Pernai, per pandemiją prasidėjus hibridiniam mokymui, taip pat buvo kalbama, kad bus užtikrinta po truputį trūkstamų mokytojų poreikis, tai fizikos, chemijos, kitų specialistų. Buvo kalbama apie iš didesnių miestų rajonuose vykstančias nuotolines pamokas, bet žodžiai liko tik žodžiais“, – atkreipia dėmesį E. Milešinas.


LŠDPS pirmininkas: siūlymas kaip šauksmas tyruose – nuskambėjo ir visi pamiršo


Nors Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas ministrės siūlymą pasitinka teigiamai, vis tik, anot jo, praktiškai tokios iniciatyvos įgyvendinimas yra kone neįmanomas.

REKLAMA


„Pats siūlymas būtų galbūt ir geras, bet iš tikrųjų mes manome, kad jis praktiškai niekaip neįgyvendinamas. Nelabai mokytojai supranta, kaip galėtų būti vedamos nuotoliniu būdu pamokos ir kas mokyklose tuos vaikus organizuotų, kaip užtikrintų drausmę tose pamokose, kas būtų tie mokytojai, kai ir taip jų trūksta“, – švietimo darbuotojų poziciją išsakė A. Navickas.


LŠDPS pirmininko nuomone, ministrės siūlymas veikiausiai yra tik demonstraviams esą bandoma keisti esamą situaciją, tačiau, anot jo, praktiškai priemonių imamasi nebus.


„Atrodo, kad tai yra labiau toks demonstravimas, kad lyg ir bandoma spręsti situaciją, kad ieškoma alternatyvių būdų kaip keisti, didinti galimybės. Bet tas siūlymas kaip šauksmas tyruose – nuskambėjo ir visi pamiršo“, – svarstė jis.


Vis tik, jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateiktų konkretų planą, A. Navickas neatmeta, kad mokyklos siūlymą pasitiktų palankiai.


„Mes tik už tai, kad kuo daugiau būtų suteikiama vaikams galimybių ir pasirinkimų, tai būtų tik geriau. Tik manome, kad čia labiau teorinis svarstymas“, – pridūrė jis.


Pastaruoju metu viešojoje erdvė kyla vis daugiau diskusijų dėl antrosios pasirenkamosios užsienio kalbos. Kiek anksčiau J. Šiugždinienė pažymėjo, kad, siekiant atsisakyti rusų kalbos, kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, anot jos, kad šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.



Visgi, dar praėjusią savaitė J. Šiugždinienė užsiminė apie galimybę organizuoti pamokas hibridiniu būdu. Anot ministrės, tokiu atveju dalis užsienio kalbų pamokų ugdymo įstaigose vyktų nuotoliniu būdu, o tam tikra dalis – gyvai.


„Skatinsime savivaldybes ir mokyklas į kalbų mokymą pasižiūrėti kūrybiškiau, nes pas mus yra labai mažų mokyklų, kur tikrai yra sunku pasamdyti mokytoją pilnam etatui ir galbūt yra sudėtinga visose mokyklose organizuoti kiekvienoje prancūzų ar vokiečių kalbos mokymą. Bet tą galima daryti centralizuotai hibridiniu būdu. Tai čia manome yra galimybė išplėsti užsienio kalbų mokymą“, – praėjusią savaitę teigė ministrė.