A.  Sysas apie planuojamą reformą: nemanau, kad neįgaliesiems bus sukurtas „rojus“ žemėje

A.  Sysas apie planuojamą reformą: nemanau, kad neįgaliesiems bus sukurtas „rojus“ žemėje


Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas kritikuoja planuojamą neįgaliųjų socialinės integracijos reformą, kuri, jo nuomone, yra „dar vienas smūgis pažeidžiamiems žmonėms.“ 


Anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės Vyriausybei pristatyta reforma pateikta be jokios analizės ir vertinimų.


„Ministrės teigimu, dabar viskas yra blogai, o savo pertvarka neįgaliesiems ji sukursianti „rojų“. Vietoje veikiančių grandžių stiprinimo, galimai korupcinių skylių užkardymo, siūloma viską optimizuoti, visas institucijas reorganizuoti, įkurti Lietuvoje dar vieną agentūrą – vargu ar tai yra veiksmai, kuriais galima sukurti tą „rojų“,- sakė A. Sysas.


Jis skeptiškai vertina siūlymą, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu.


„Tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai. Jau paskui, esant poreikiui, žmogui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai. Ministrės teikiamoje reformoje medicininė dalis yra minimizuojama, tarsi negalią turintis asmuo neturėtų sveikatos problemų, net 52 proc. asmenų su negalia pripažinti neįgaliais dėl vidaus organų ir kitų sveikatos sutrikimų. Ne socialiniai darbuotojai, o juo labiau ne atvejo vadybininkai priima sprendimą dėl neįgalumo ar darbingumo lygio“,- sako Seimo narys A. Sysas.

REKLAMA


Jam kelia nerimą ir tai, kad į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą.


Parlamentaras klausia, kas jie tokie, tie „atvejo vadybininkai“? Iš kur jie bus paimti, koks bus jų išsilavinimas, kompetencija, darbo patirtis, atsakomybė?


„Ar neturėsime su neįgaliaisiais tokių skandalingų istorijų, kurias neseniai išgyveno šeimos dėl vaikų paėmimo, kai vaikų teisių specialistais tapdavo ir asmenys su kriminaline praeitimi? O kam pasiskųs skriaudžiamas neįgalusis, jei naikinama 17 metų veikianti Ginčų komisija ir sprendimai bus perduoti institucijoms, kurios neturi medikų, patirties ir kompetencijos šioje srityje?“,- sakė A. Sysas.


Anot parlamentaro, akivaizdu, kad socialinėje srityje yra problemų. „Jau vien tas faktas, kad 85 procentai (STT duomenys) apklaustųjų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) vertina kaip korumpuotą ir labai korumpuotą, turėjo ministrę priversti imtis veiksmų. Vietoje to ministrė nutarė „pažaisti“  200 tūkstančių žmonių likimu“,- mano A. Sysas.

REKLAMA


Jis pasigedo diskusijos apie būsimą reformą su regioninėmis neįgaliųjų organizacijomis. „Neužtenka pristatyti reformos gaires kelioms skėtinėms neįgaliųjų organizacijoms ir pažadėti, kad bus skirtas papildomas finansavimas, nes aiškėja, kad didžioji dalis neįgaliųjų organizacijų, ypač regionuose, viso labo tėra „tik kažką apie tai girdėjusios“, bet anaiptol ne iš SADM“, - sakė Seimo narys A. Sysas.


Ginčų komisijos prie SADM narys, teisininkas Tomas Bakučionis sako, kad kiekviena reforma turi būti grindžiama analize, esančios situacijos vertinimu, įvertinimu, kas yra blogai, išsiaiškinus ir priežastis, kodėl ir kas veikia blogai.


„Ypač atsakingai būtina vykdyti pertvarkas, kurios planuojamos socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – žmonėms turintiems negalią, sveikatos problemų ar kitaip likimo nuskriaustiesiems. Būtinas ir atsakingas reformos perspektyvų ir pasekmių vertinimas: kiekvienam socialiai pažeidžiamam asmeniui turi būti aiškus ir suprantamas tolesnis jo gyvenimo kelias“,- mano teisininkas.


Rugsėjo 14 d. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomoms naujovėms, tarp kurių – tobulesnis negalios vertinimo modelis, didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.


Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. – 34 proc.).



„Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką. Labai svarbu, kad žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones bei netaptų dar labiau pažeidžiamas. Siūlomi pokyčiai yra sisteminiai ir išties ilgai laukti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.


Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.


Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu.


Vyriausybė pritarė dviejų institucijų reorganizacijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų nuspręsta įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Agentūra formuos ir įgyvendins žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrins „vieno langelio“ principo taikymą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.


Agentūra taip pat priimtų sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis.


Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.


Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)