Ekonomistai nemano, kad elektros ir dujų kainos žiemą sieks rugpjūčio aukštumas

Ekonomistai nemano, kad elektros ir dujų kainos žiemą sieks rugpjūčio aukštumas


Ekonomistai svarsto, kad artėjant šaltajam metų sezonui elektros kainos nebeturėtų pasiekti tokių aukštumų, kokios fiksuotos rugpjūtį. Be to, jas Lietuvoje ir Europoje lemia brangiausio gamybos šaltinio – dujų – kainos, kurios, ekspertų nuomone, nors ir išliks aukštos, tikėtina, nebepakils tiek, kiek kilo paskutinį vasaros mėnesį.


Vis tik neatmetama, kad įtampų dėl apsirūpinimo jomis Europoje gali kilti, o dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir energetikos sektoriuje, neapibrėžtumas išlieka.


„Blogiausia diena energetikos istorijoje“ nebeturėtų pasikartoti


„Blogiausia diena Lietuvos energetikos istorijoje“ energetikos ministras Dainius Kreivys pavadino rugpjūčio 17 d., kuomet dienos elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje, kaip ir Latvijoje, kainavo beveik 824 Eur/MWh (0,824 Eur/kWh). Tądien, vieną valandą (18-19 val.), elektros kaina pasiekė maksimalią – 4 Eur/kWh – ribą, kadangi rinkoje pritrūko reikiamo kiekio tiekimo pasiūlymų, todėl elektros pasiūla negalėjo patenkinti paklausos. Jos metu dalis įmonių pristabdė ar visai nutraukė veiklą.

REKLAMA


Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, bent jau ateinantį pusmetį panašių elektros kainų šuolių būti nebeturėtų.


„Kalbant apie tą kainą, manau, kad tikimybė artimiausią pusmetį ją dar išvysti yra labai maža“, – sakė T. Povilauskas.


„Pamokos turbūt jau padarytos ir tokių vienkartinių šuolių, kai rinkoje pritrūksta pasiūlos, jų nebeturėtų būti daug. Buvo „sukritę“ labai daug aplinkybių į vieną vietą ir kad tokia diena pasikartotų žiemos ar pavasario metu, tikimybė yra labai minimali. Visi rinkos dalyviai tą įtampą ir atsakomybę supranta – kad pavedimus į biržą reikia teikti ir vis tiek vieni į kitus atidžiau žiūri. Nebus tokio sukritimo, kai kelios problemos sutampa“, – teigė jis.


Tuo metu vidutinė dienos elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje rugpjūtį siekė 480,4 Eur/MWh (0,48 Eur/kWh). T. Povilauskas nemano, kad panašus vidurkis bus skaičiuojamas rugsėjį bei ateityje.


„Kad pasikartotų rugpjūčio mėnesio kainų vidurkis, sakyčiau, tikimybė per artimiausius šešis mėnesius nėra didelė, netgi gal yra maža, kad būtų tokia vidutinė mėnesio kaina“, – teigė ekspertas.

REKLAMA


Ekonomisto aiškinimu, rugpjūtį elektra buvo brangesnė, kadangi įprastai paskutinįjį vasaros mėnesį remontuojamos elektros jungtys, be to, dėl karštų orų Europoje teko apriboti ir generacijos pajėgumus. Žiemą, anot T. Povilausko, pradės veikti daugiau elektros gamintojų, todėl tiekėjų pasiūlymų biržoje neturėtų pritrūkti.


„Šiluminės elektrinės pradės savo veiklą ir nebeliks tų problemų, kad nebus pardavimo (tam tikro elektros kiekio biržoje) pasiūlymų ir kad nebus kas gamina. Vis tiek bus gaminama šiluma. Tai šioje vietoje turėtų irgi būti ramiau“, – svarstė ekonomistas.


Vis tik ekspertas pabrėžia, kad kol Rusija tęsia invaziją Ukrainoje bei kovoja energetinį karą su Europa, įmanomi ir pesimistiškesni scenarijai.


Sukauptų dujų rezervų gali nepakakti


Galutinę elektros kainą biržoje nulemia brangiausiai siūloma elektra, t.y., pagaminama iš dujų.


Rusijai užsukus „Nord Stream 1“ dujotiekį ir taip drastiškai sumažinus dujų tiekimą Europai, jų kainos dar rugpjūčio pabaigoje šoktelėjo ir virš 300 Eur/MWh, nors pastarąją savaitę jau buvo kritusios žemiau 200 Eur/MWh. Sekmadienį „GET Baltic“ biržoje aukščiausia didmeninė dujų kaina siekia 220 Eur/MWh, mažiausia – 200 Eur/MWh.


Palyginimui, 2021 m. rugsėjį dujos kainavo apie 60 Eur/MWh.


T. Povilausko teigimu, kokios dujų kainos bus žiemą – vienas svarbiausių nežinomųjų, lemsiančių ir elektros kainų dinamiką. Tačiau, ekonomisto nuomone, šaltojo sezono metu jos nebeturėtų kainuoti tiek, kiek, pavyzdžiui, kainavo rugpjūčio pabaigoje.



„Ateities sandoriai rodo nelabai palankias kryptis, bet gamtinių dujų kainos nuo dabartinių lygių dar galėtų didėti nebent jei būtų labai, labai šalta žiema. Bet labai tikėtina, kad dujų kainas – aišku, jos bus aukštos – matysime mažesnes“, – svarstė T. Povilauskas


Savo ruožtu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, priminė, kad šiemet Europos valstybės kur kas sparčiau nei ankstesniais metais dujas kaupia turimose saugyklose, kurių užpildymo lygis gerokai viršija praėjusių metų rodiklius.


Nepaisant to, ekspertė pažymi, jog Europos dujų rinka nėra efektyvi, o dėl nepakankamos infrastruktūros daug dujų sukaupusioms valstybėms gali būti sudėtinga padėti šalims, kurioms šaltuoju sezonu jų gali pritrūkti. Daliai pripildytų rezervų gali ir neužtekti, dar pastebi ji.


„Yra šalių, kurioms rezervų, jei jie būtų užpildyti ir 100 proc., gali žiemai neužtekti, nes ir užsipildžius rezervus pakankamai daug, žiemą Europa priklausoma nuo importo. Tas trūkumas šiais metais iš rezervų dar nebus padengtas ir teks kliautis taupymu, importu per suskystintųjų dujų terminalus – importu iš kitų šalių“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.


„Iš principo tų įtampų žiemą dėl dujų gali vis dar tikrai atsirasti“, – neatmeta ji.


Vis dėlto, ekonomistė įvardija ir keletą palankių aplinkybių, kurios galėtų sumažinti jų poreikį: pavyzdžiui, žiema gali būti šilta, o daug dujų suvartojančios pramonės įmonės, tokios kaip „Achema“ ar „Lifosa“, dėl per didelių kaštų už energiją jau stabdo arba ateityje gali laikinai stabdyti veiklą.


„Jei žiema bus itin šilta ir nealins mūsų, dujų poreikis gali būti gerokai mažesnis. Kitas dalykas, itin aukštos kainos jau dabar išjunginėja itin imlius dujoms sektorius, tokius kaip trąšų gamyba. Tad tos dujos, kurios paprastai panaudojamos trąšoms gaminti, galėtų būti naudojamos kitiems poreikiams“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA


Kaip suvaldyti elektros kainas sprendžia EK bei ES ministrai


Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga planuoja „gilią ir visapusišką“ elektros energijos rinkos reformą siekiant įveikti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje.


ES lygiu svarstoma taikyti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamoms arba elektrai gaminti naudojamoms dujoms. EK yra pasiūliusi apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, o jomis sumažinti energijos kainas verslui bei gyventojams. Anot Komisijos, tai leistų surinkti 140 mlrd. eurų ir „sušvelninti“ dideles kainas vartotojams.


Toks variantas Lietuvai nepalankus, kadangi joje didžioji dalis elektros importuojama, o generacija iš atsinaujinančių šaltinių nepakankama. Energetikos ministerija argumentuoja, kad ES pritaikius tokį modelį, Lietuvoje elektros kainos išliktų aukštos, tuo metu elektrą pasigaminančiose šalyse – sumažėtų. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą. Didelė dalis ES šalių tokią išeitį linkusios palaikyti.


Energetikos ministras D. Kreivys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos parlamentarams šią savaitę teigė, kad Lietuva ir ES derasi dėl išlygos, pagal kurią elektrą eksportuojančių šalių gamintojai turės su Lietuva pasirašyti dvišales sutartis. Tokiu būdu elektros kainą būtų galima sumažinti ne tik tose šalyse, kur gaminama pigi elektra, bet ir Lietuvoje.


Pasak ministro, sutartis bus privalu sudaryti iki gruodžio 1 d.


Kitos EK siūlomos priemonės apima energijos normavimą, laikiną valstybės pagalbą ir dujų bei elektros kainų atsiejimą.


EK parengtas priemones rugsėjo pabaigoje turėtų patvirtinti už energetiką atsakingų ES ministrų taryba.


Daugiausia elektros Lietuva importuoja iš Švedijos.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)