Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų ir bendros infliacinės situacijos akivaizdoje būtini sprendimai, padėsiantys išgyventi sunkmetį.

Pristatydama šeštadienį prasidėjusios rudens sesijos darbus ji išskyrė tris ramsčius: nacionalinį saugumą, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimą ir socialinės atskirties mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą.

Pasak jos, daugiau kaip pusmetį ir politinėje darbotvarkėje, ir kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybėje dominuojant Rusijos karo Ukrainoje temai, natūralu, Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams spręsti.

Seimo pirmininkės vertinimu, viena iš svarbiausių šios srities iniciatyvų ‒ siūlymas keisti Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, taip pat siekiant sudaryti sąlygas greičiau palengvinti, parengti arba pritaikyti mūsų šalies infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkams atvykti.

Bus svarstomi ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu.

Taip pat šioje Seimo sesijoje numatoma efektyvinti žvalgybinę veiklą.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Seimo rudens sesijos metu nebus apleista ir visapusė Lietuvos pagalbos Ukrainai sritis, kurioje Seimas buvo itin aktyvus pavasario sesijos metu.

Seimo pirmininkės teigimu, Seimas privalės  rasti tinkamą balansą, t. y. dar sparčiau mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kartu skatinti pažangias investicijas ir verslo plėtrą, vykdyti skaidrią ir atsakingą viešųjų finansų politiką.

„Rekordiškai aukštų energetikos kainų ir apskritai bendros infliacinės situacijos akivaizdoje būtini sprendimai, padėsiantys išgyventi sunkmetį. Seimo nariai jau paruošė tokių sprendimų projektus, savo siūlymus pasiruošusi pateikti ir Vyriausybė. Tarp šių pasiūlymų turėsime rasti geriausius ir juos nedelsdami priimti“, - sakė Seimo vadovė.

Kalbėdama apie socialinės atskirties mažinimą, ji paminėjo siūlymą  papildyti ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu. Anot Seimo pirmininkės, planuojama svarstyti  teisės aktų projektus, kuriais siūloma numatyti naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir papildomas galimybes tėvams, auginantiems vaikus.

Seimo rudens sesijoje, anot V. Čmilytės- Nielsen, bus grįžta ir prie skolos žmogaus teisių institutui grąžinimo. „Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas. Veiksminga žmogaus tiesių apsauga – tai teisinės demokratinės valstybės, kokia Lietuva save laiko, aksioma. Efektyvi žmogaus teisių apsauga yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas“,- teigė Seimo pirmininkė.

Ši Seimo sesija, anot jos,  tai  galbūt paskutinis tinkamas momentas esminėms valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkoms įgyvendinti. Parlamento vadovė paminėjo  valstybės tarnybos reformą, kuria bus siūloma įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, o statutiniams pareigūnams – nustatyti lankstesnę darbo užmokesčio sistemą.

„Kitą vertus, viešojo sektoriaus pertvarka neapsiribos tik Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu. Ji apims ir pastaruoju metu vis aštresnį neadekvačių teisėjų bei valstybės pareigūnų atlyginimų kėlimo klausimą. Šie pokyčiai – investicija į mūsų valstybės ateitį, kurios nebegalima atidėlioti“,- mano V. Čmilytė- Nielsen.

Iš Seimo tribūnos ji pranešė, kad numatoma ir itin svarbi Baudžiamojo kodekso, kitąmet „švęsiančio 20 metų sukaktį“, specialiosios dalies peržiūra, kurios taip pat nebegalima atidėlioti.

„Per šio kodekso gyvavimo laikotarpį jis ne kartą keistas. Dažniausiai ‒ fragmentiškai. Taip buvo išbalansuota šio kodekso nuostatų sistema“,- mano ji.

Taip pat Seimą pasieks įstatymų projektai, kuriais bus tęsiamos sveikatos apsaugos srities, kurioje „itin svarbu sukurti ir įgalinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį, reformos“.

Bus siūloma svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, be kita ko, ir pasiūlymą nustatyti prievolę tikrinti pasiekimus baigiant pradines klases ir pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtiną pasiekimų slenkstį.

Tarp Seimo rudens sesijoje planuojamų svarstyti teisės aktų projektų yra siūlymas iš esmės kokybiškai pakeisti žiniasklaidos paramos modelį, spręsti problemas dėl  asmens duomenų apsaugos reikalavimų, taikomų  žurnalistinei veiklai, numatyti platesnį privalomą administracinių ginčų ikiteisminį nagrinėjimą, taip mažinant administracinių teismų darbo krūvį.

Į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 473 projektai (be lydimųjų). Šioje sesijoje Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti 96 teisės aktų projektus. Prezidentas – 3 įstatymų projektų paketus. Taip pat siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus.