Opozicija nesutaria, ar rugsėjį inicijuos interpeliacijas ministrams

Opozicija nesutaria, ar rugsėjį inicijuos interpeliacijas ministrams


Vasarą parlamento opozicija nuolat ragino premjerę Ingridą Šimonytę „perkrauti“ Vyriausybę, tačiau beprasidedant rudens Seimo sesijai dar nėra aišku, ar rugsėjis bus pažymėtas ministrų interpeliacijomis – Seimo mažuma vis dar neturi bendro sutarimo. Vieni žada pradėti rinkti parašus vos grįžę į parlamento rūmus. Tuo metu Seimo demokratai yra linkę palūkėti – pirmiau siūlo dorotis su rekordinėmis energijos kainomis ir tik tada imtis ministrų politinės atsakomybės.


Dėmesio centre – du ministrai


Apie tai, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio rudenį lauks interpeliacijos procesai, opozicijos atstovai pradėjo kalbėti dar vasarą. Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, dalis klausimų užsienio reikalų ministrui „jau įgavo senaties prieskonį“, todėl interpeliacija G. Landsbergiui yra neišvengiama.


„Landsbergio situacija su Kaliningrado tranzitu buvo (neeilinės – ELTA) sesijos pradžioje. Matėme krizinę situaciją su Kaliningradu ir Gabrieliaus Landsbergio melą visai Lietuvai apie tai, kad su Europos Komisija viskas buvo suderinta iki smulkmenų. Pasirodo, to nebuvo“, – Eltai kalbėjo parlamentarė.

REKLAMA


Tikėtina, kad iš Seimo tribūnos atsakinėti į klausimus teks ir energetikos ministrui. Abejonės dėl jo darbo Vyriausybėje atsirado po to, kai nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ nusprendė vienašališkai panaikinti fiksuotos elektros kainos planus, o energijos kainos rinkose ėmė mušti vieną rekordą po kito.


Pasak darbiečio Viktoro Fiodorovo, frakcija buvo išsikvietusi ministrą D. Kreivį į posėdį, tačiau po susitikimui ir diskusijų apie „Perlo Energijos“ situaciją parlamentarui liko daugiau klausimų, nei atsakymų.


„Jis neatsakė į mūsų klausimus. Jis arba nežino, arba melavo. Tikėtina, kad nežinojo. Ir tai yra dar blogiau būnant ministro pozicijoje“, – teigė Fiodorovas.


Seimo demokratai ragina nesutelkti viso dėmesio tik į interpeliacijas


Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ nuo interpeliacijų neatsimeta, tačiau buvęs premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad rudens sesijos metu „interpeliacijos neturėtų būti pirmame plane“ ir užgožti pagrindinės parlamento darbotvarkės.

REKLAMA


„Tikrai kalbėsime ir apie tai, kas buvo sutarta pavasario sesijoje – tikrai niekas nepamiršta. Ir užsienio reikalų ministras, kolegos šneka apie energetikos ministrą. Tikrai turėsim susitarti, kad neatrodytų, jog visoje sesijoje vien interpeliacijomis užsiiminėjame“, – teigė demokratas.


Anot S. Skvernelio, šiuo metu parlamentas turėtų skirti daugiausiai dėmesio energijos kainų valdymui, o iš energetikos ministro „šiandien reikia veiksmų, nebe atsakymų“.


„Reikia priversti valdančiuosius nedelsiant spręsti energetinės krizės klausimus. Nelaukti, kada jie pateiks valstybės biudžeto projektą, kuris įsigalios nuo sausio 1-os dienos, o daryti viską, paimti pilnai opoziciją ir spausti valdančiuosius visom priemonėm – kad Seime būtų priimtas tiek gyventojam, tiek verslui paramos, pagalbos ir krizės suvaldymo paketas“, – sakė jis, pridurdamas, kad interpeliacija D. Kreiviui galėtų būti vienas iš valdančiosios koalicijos spaudimo būdų.


A. Širinskienės manymu, rugsėjį neinicijuoti nė vieno ministro interpeliacijos būtų nusikaltimas.


„Iš opozicijos pusės būtų tiesiog nusikaltimas Lietuvos žmonėms, jeigu ji nebandytų raginti ir daryti tam tikro spaudimo Vyriausybei. Šiuo atveju – už ministrų neveikimą. Valstybėje situacija yra labai rimta. Ir kai turime Vyriausybę, kurios ministrai labai sėkmingai vasarą atostogauja, nesugeba dirbti, išlaikyti darbingo ritmo ir ruoštis rudeniui, tai situacija tikrai yra rimta ir nusikalstama“, – sakė parlamentarė.



Atsipalaiduoti nederėtų ir kitiems Vyriausybės nariams


Opozicija žada galutinai apsispręsti dėl procedūrų inicijavimo susirinkusi į rudens sesiją. Tada ir pradės rinkti parašus po interpeliacijų tekstu.


„Jei ne šeštadienį, tai antradienį galutinai žinosime, nuo kurio ministro bus pradėta ir ar tai bus du, ar trys ministrai“, – patikino A. Širinskienė, pridėdama, kad opozicinės frakcijos sudarys ir atskirą darbo grupę, kuri derins konkrečius klausimus ministrams.


Seimo koridoriuose bręsta ir kitų ministrų interpeliacijos. Vis garsiau kalbama apie aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. A. Širinskienės teigimu, ministru nebepasitiki netgi koalicijos partneriai.


„Dabar galima nujausti tokius signalus – matosi net iš Aplinkos apsaugos komiteto rengiamų posėdžių, iš to, kaip komunikuoja pati komiteto pirmininkė, konservatorių atstovė Aistė Gedvilienė. Jeigu S. Gentvilo klausimas pateks į interpeliacijų sąrašą, gana realu, kad slapto balsavimo metu kai kurie valdantieji išreikš nepasitikėjimą ministru“, – tikino politikė.


Fiodorovo manymu, rudens sesijos metu visi Vyriausybės ministrai gali sulaukti papildomų klausimų iš opozicijos. Tačiau ar bus pradėtos ne tik G. Landsbergio ir D. Kreivio interpeliacijos, parlamentaras prognozuoti nedrįso.


„Tų problemų tikrai yra daugiau. Realiai, kiekvienas ministras turi kažką to, į ką vertėtų atkreipti dėmesį“, – sakė politikas.


„Apskritai, reikia kalbėti, ar šita Vyriausybė yra pajėgi savo įsipareigojimus, kuriuos davė prieš rinkimus, vykdyti ir ar pajėgi veikti su krizėmis, kurias labai dažnai ir patys iššaukia“, – V. Fiodorovui antrino S. Skvernelis.

REKLAMA


Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma iniciavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.


P. Mačiulis: Vyriausybės perkrovimo klausimas turėtų būti adresuotas tik premjerei


Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad ministrų darbas yra ne šalies vadovo, tačiau premjerės Ingridos Šimonytės atsakomybė. Todėl, anot jo, šis klausimas turėtų būti adresuotas tik ministrei pirmininkei.


„Kalbant apie Vyriausybės perkrovimą, bet kuriuo atveju tai yra premjerės Ingridos Šimonytės klausimas ir šitas klausimas turėtų būti adresuotas tik jai“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė P. Mačiulis.


Anot Gitano Nausėdos patarėjo, nors ankstesnių Vyriausybių perkrovimas ministrų darbui suteikė naujos energijos, vis tik, pažymi jis, būtent premjerė turi spręsti dėl savo komandos sudėties.


„Kalbant apie ankstesnių Vyriausybių perkrovimus, tai, reikia pastebėti, kad tikrai nemaža dalimi tie perkrovimai davė naudos, įnešė naujo impulso, suteikė naujos energijos, naujų iniciatyvų, kurios duoda naudos. Bet vėl grįžtu prie to paties, kad ir kaip ten bebūtų, sprendžia premjerė su kuo jai dirbti, ką jai galbūt pakeisti“, – nurodė jis.


P. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šalies vadovas dar formuojant naująją Vyriausybę išsakė tam tikrus nuogąstavimus dėl ministrų, tačiau dabar, anot jo, tai yra premjerės atsakomybė.


„Prezidentas vis tiek laikosi minties, jog Vyriausybė, ministrai yra premjerės komanda. Aišku, jei bus pasiekta kritinė riba, prezidentas išsakys savo nuomonę, kad vienas ar kitas ministras negali eiti pareigų, tačiau kaip ten bebūtų, premjerė iš vidaus, iš išorės, jausdama ir opozicijos spaudimą, gali priimti sprendimus“, – pridūrė jis.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)