Kainų augimo tempas jau yra praktiškai pasiekęs augimo viršūnę, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Infliacija, panašu, kad jau yra kažkur ties savo piku.“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

Vis tik, šalies centrinio banko vadovas pridūrė, kad sudėtinga prognozuoti, kada tiksliai infliacija turėtų prislopti augusi.

„Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas ar ne. Bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad piko laikotarpis jau kažkur netoliese“,- tikino G. Šimkus.

Trečiadienį Eurostatas pranešė, jog infliacija euro zonoje rugpjūtį pasiekė naują rekordą – 9,1 proc. Anot Eurostato, liepą atitinkamas rodiklis sudarė 8,9 proc.

Tuo metu Lietuvoje išankstinė metinė infliacija (2022 m. rugpjūtį, lyginant su anų metų rugpjūčiu), apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 21,1 proc., praneša Statistikos departamentas. Tai 0,2 proc. punkto daugiau nei išankstinis įvertis liepą (20,9 proc.).

Abejoja, kad įmonėms reikėtų skirti pagalbą dėl energetikos kainų

G. Šimkus įsitikinęs, kad išaugusios išlaidos už energetikos išteklių sąskaitas buitiniams vartotojams yra reikalingas sprendimas, tačiau svarstymus apie tokio pobūdžio pagalbos priemones verslui jis vadina „sudėtingesniu klausimu“.

„Verslas yra profesionalus dalyvis, aš taip galėčiau pasakyti. Jeigu pažiūrėti į verslo situaciją apskritai, tai mes matome, kad praėjusieji metai buvo pakankamai geri. Buvo uždirbami nemaži pelnai. Rezervai, „lašinukai“, kuriuos verslas yra susikūręs, taip pat yra pakankamai dideli“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

Anot šalies centrinio banko vadovo, remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos išvadomis, verslo padėtis Lietuvoje yra netgi geresnė, negu prieš COVID-19 pandemijos laikotarpį, o pagalbą galima orientuoti nebent į tuos verslus, kurių veikloje energetikos sąnaudos sudaro reikšmingą kaštų dedamąją.

„Verslas niekada negali tikėtis, kad eis tik į kalną, ir niekada nebus nuokalnių. Situaciją reikia įvertinti, ir galbūt kai kada sugerti savikainos didėjimą pelno sąskaita. Tai yra pakankamai normalus dalykas“, – tikino G. Šimkus.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau pabrėžia, jog siekiui amortizuoti energetinių išteklių kainų brangimo padarinius, veikiausiai reikės skirti maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto lėšų. Tačiau, prieš pirmadienį planuojamą susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministrė pirmininkė kol kas sakė negalinti patiksinti, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis.

Anot Vyriausybės vadovės, konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, kol kas viešai atskleisti nėra įmanoma, kadangi dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.

Reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, kaip praėjusią savaitę teigė I. Šimonytė, reikėtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.