Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tvirtina, kad socialdemokratai remia profesinių sąjungų siūlymą dėl minimalios mėnesinės algos ir ji turėtų būti ne mažesnė, negu anksčiau Lietuvos banko pasiūlytas dydis, 867,67 euro.

„Mes, socialdemokratai, palaikome profesinių sąjungų siūlymą, kad MMA turėtų kilti bent ketvirtadaliu, ir turėtų būti ne mažesnė kaip 867,67 euro, nes pasižiūrėkime, kokia yra infliacija, kokiais šuoliais eina į priekį ir todėl iš tikrųjų, dabar atlyginimai yra per maži“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.

Ji tvirtina, kad negali būti taip, jog apie 7 proc. dirbančių žmonių gyventų skurde arba ties skurdo riba, dėl to būtinas atlyginimų kėlimas.

„Atlyginimai yra nepakankami ir tai būtina kaip galima geriau sureguliuoti, atsižvelgiant į esamas kainas, kurios, ko gero, gali dar augti dėl šildymo“, – sakė politikė.

Socialdemokratė kritikuoja ir Vyriausybę, kurios ministrės viešai reiškia skirtingą nuomonę, dėl galimo MMA dydžio. Anot V. Blinkevičiūtės, ministrės prieš skleisdamos savo nuomonę viešai, turėjo tarpusavyje susitarti, dėl bendros Vyriausybės pozicijos MMA klausimu.

„Labiausiai stebina, kad tos pačios Vyriausybės, valdančiosios daugumos atskiri ministrai viešai išstoja su savo siūlymais, kokia turi būti MMA, finansų ministrė kalba vienaip, ekonomikos ir inovacijų ministrė kalba kitaip, socialinės apsaugos ir darbo ministrė dar kitaip“, – tvirtino europarlamentarė.

„Viskas gerai turėti atskiras nuomones, taip ir turi būti, bet ar negali susėsti visos ministrės kartu ir apsitarti ne viešai, susitarti, kokia būtų Vyriausybės pozicija šiuo atveju, nes jos Vyriausybės narės, dėl MMA ir tada išeiti su bendru sprendimu į derybas su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais“, – pridūrė ji.

Iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praeitą savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Piktinasi dėl nesuburtos opozicijos ir premjerės darbo grupės

V. Blinkevičiūtė piktinasi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teiginiu, esą per pastarąjį laikotarpį neteko iš opozicijos girdėti konkrečių antiinfliacinių siūlymų. Politikės teigimu, reikėjo suburti žadėtą opozicijos ir premjerės darbo grupę, kurioje valdantiesiems oponuojantys atstovai būtų dar kartą pakartoję siūlomas iniciatyvas.

„Tiesą pasakius, man labai gaila, kad Seimo pirmininkė sako, kad opozicija nieko nesiūlo arba ji nieko negirdėjo. Būtų vienas toks labai draugiškas patarimas, gal vis tik reikėjo ir reikia įgyvendinti tą siūlymą dėl kurio buvo sutarta tarp valdančiųjų ir opozicijos dar pavasarį, kad bus sudaryta nuolat veikianti darbo grupė dirbant kartu opozicijai ir valdantiesiems“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė socialdemokratų partijos pirmininkė.

„Bet, deja, pažadai ir liko pažadais, o tai yra labai nesolidu užimant tokias pareigas, todėl, jei būtų sukvietę į bendrą posėdį, į bendrą pasitarimą per visą vasarą mus, opozicijos atstovus, mes būtume dar kartą priminę savo siūlymus“, – nurodė V. Blinkevičiūtė.

Politikė viliasi, kad, prasidėjus rudens Seimo sesijai, į opozicijos siūlymus bus įsiklausyta.

„Man labai gaila, kad kažkaip valdantieji nenori girdėti mūsų siūlymų. Taigi labai tikimės, kad pradėjus dirbti Seimui, vėl susirinkus į posėdžius bus išgirsti mūsų siūlymai, nes jie yra labai svarbūs visiems Lietuvos žmonėms“, – pridūrė ji.

Iš opozicijos ir Vyriausybės atstovų suformuotos darbo grupės poreikis kilo po to, kai Seimo pavasario sesijos pabaigoje dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus.

Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.

Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikti siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažinti akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai ir kt.

Valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus „antiinfliacinius“ siūlymus, parlamentarai užsiminė vasarą ketinantys parengti naujas iniciatyvas.

Tačiau Vyriausybė kol kas atidėlioja diskusijas su opozicija dėl klausimų, susijusių su infliacijos poveikio mažinimu.

Opozicija kritikuoja, kad valdantieji, žadėję vasarą suformuoti darbo grupę, kurioje savo pasiūlymus dėl infliacijos mažinimo galėtų pristatyti ir opozicijos atstovai, dabar nuo savo pasiūlymo atsitraukia. Politinių oponentų teigimu, Vyriausybės apsisprendimas ignoruoti opozicijos pasiūlymus aiškiai rodo, kad valdantieji visą atsakomybę už ekonominę situaciją ir infliacijos poveikį gyventojams prisiima patys.