Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipia dėmesį, kad maždaug 12 mln. rusų vis dar turi galiojančias Šengeno vizas ir gali vykti į Europos Sąjungą. Pasak ministro, Europos Taryba, vertindama tai kaip nacionalinio saugumo iššūkį, pripažino Lietuvos ir kitų su Rusija besiribojančių ES šalių teisę savarankiškai neįsileisti Rusijos piliečių.

„Beveik 10 proc. Rusijos piliečių apskritai turi teisę daug kartų ir ilgą laiką dar vis atvykti į ES. Pripažįstama, kad tai yra nacionalinio saugumo iššūkis“, – Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.

„Tai yra moralinė problema, turint galvoje, kiek žmonių buvo priversti iš Ukrainos trauktis į ES, ieškoti čia prieglobsčio, slėptis nuo sprogdinimų ir galbūt net kai kuriais aptarnauti tuos pačius pramogų ieškančius Rusijos piliečius“, – pridūrė jis.

Ministras akcentuoja, kad problemos pripažinimas yra pirmasis žingsnis, antrasis – ką daryti toliau.

G. Landsbergis tikino, kad regiono valstybės sutarė dėl dviejų svarbiausių punktų, ko siekti toliau. Visų pirma, rusams visai neišduoti naujų vizų.

„Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Lenkija, kai kurios kitos valstybės jau yra pasakiusios (mes nuo kovo pradžios), kad radikaliai mažins turistinių vizų rusams išdavimą. Sutarėme, kad Šengeno vizos, tų valstybių, kurios vis dar išdavinės, pirmiausia būtų išduodamos pažeidžiamoms grupėms. Lietuva tą irgi daro“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, dar atkreipęs dėmesį, kad Lietuva Šengeno vizas išduoda humanitariniais tikslais: opozicijos atstovams, žurnalistams, jų šeimos nariams, tiems žmonėms, kuriems gresia persekiojimas.

Be to, ministras priminė, kad ES lyderiai sutarė panaikinti Bendrijos ir Rusijos susitarimą dėl palengvintos vizų išdavimo rusams tvarkos. Dėl to, pasak jo, vizos Rusijos piliečiams bus suteikiamos ilgesnį laiką, brangs, taip pat leis stipriai ir atsakingai tikrinti jų prašančius asmenis.

„Tai jau savaime sustabdys arba tikrai stipriai sumažins žmonių, galinčių gauti ir gaunančių Šengeno vizas kitų valstybių ambasadose skaičių“, – mano G. Landsbergis.

Patvirtino Rusijos kaimynių teisę spręsti savarankiškai

G. Landsbergis žurnalistus informavo, kad Europos Taryba pripažino Lietuvos ir kitų su Rusija besiribojančių ES šalių teisę priimti „nacionalinį sprendimą“, t.y., įvertinti ar norintis į jas patekti Rusijos pilietis gali kelti rizikų jų saugumui.

„Europos Taryba, pripažindama, kad egzistuoja problema, sutinka, kad penkios valstybės turi teisę priimti nacionalinį sprendimą, įvertindamos nacionalinio saugumo rizikas, įleidžiant žmones į mūsų šalis“, – teigė ministras.

Anot jo, Šengeno kodeksas numato valstybei teisę savarankiškai nuspręsti ar asmuo gali patekti į jos teritoriją, nepriklausomai nuo to, ar norintis įvažiuoti rusas turėtų Šengeno vizą, ar ne.

„Noriu pasakyti, kad viza savaime nereiškia leidimo. Leidimas yra priimamas pasienio apsaugos darbuotojo atvažiavimo metu“, – sakė G. Landsbergis.

„Toks sprendimas, Europos Tarybos sprendimu, yra tinkamas, kad valstybės nuspręstų, ar tokio skaičiaus žmonių atvykimas atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus“, – tvirtino šalies diplomatijos vadovas.

Trečiadienį Prahoje įvyko ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame buvo svarstomas pasiūlymas nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams. Šiai iniciatyvai palaikymą išreiškė Čekija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Danija, o prieš draudimą išduoti vizas rusams stojo Prancūzija, Vokietija, Graikija ir Kipras.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai.