M. Majauskas: visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui dabar tikrai ne laikas

M. Majauskas: visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui dabar tikrai ne laikas


Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako nepalaikantis Finansų ministerijos inicijuojamo visuotinio nekilnojamo turto mokesčio idėjos.


„Buvo kalbų apie nekilnojamo turto mokesčio įvedimą, bet aš manau, kad tikrai ne laikas nei įvedimui, nei diskusijai šiuo klausimu“, – antradienį „Delfi“ televizijai kalbėjo M. Majauskas.


Anot konservatoriaus, šio ir kitų mokesčių įvedimo ar didinimo iniciatyvų nepalaikytų ir kiti jo vadovaujamo komiteto nariai.


„Jokių naujų visuotinių mokesčių Biudžeto ir finansų komitetas, kiek bendrauju su kolegomis, tikrai nepritartų. Šiandien turime koncentruotis į pagalbą pažeidžiamiausiems, šeimoms, smulkiam ir vidutiniam verslui“, – tikino M. Majauskas.


Pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.


Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

REKLAMA


Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.


Tuo metu Lietuvos bankas (LB) siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.


Pritaikius LB siūlomą modelį, šios finansų institucijos vadovo Gedimino Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.