Daugiausia investuoja mažiausias pajamas gaunančios moterys, vyrai – atvirkščiai

Daugiausia investuoja mažiausias pajamas gaunančios moterys, vyrai – atvirkščiai


SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?


Asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė

Ryžto trūksta ir kaimynėms


SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc. moterų – tiek respondenčių tikino neinvestavusios į jokias finansines investicines priemones, nekilnojamąjį turtą, auksą, meno kūrinius ar jokią kitą turto klasę. Nors investavimo galimybė įdomi 62 proc. šiuo metu neinvestuojančių moterų, tik 4 proc. jų per artimiausius dvylika mėnesių planavo imtis realių investavimo žingsnių.


Moterų ryžto stoka investuoti nėra vien Lietuvos problema – panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, SEB banko teikiamos investavimo paslaugos – investicijų roboto – naudotojų Lietuvoje moterų yra tik 25 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 35 procentai.

REKLAMA


Tiesa, įvertinus investuojančių gyventojų įpročius, matyti, kad moterys ryžtasi didesnei pirminei investicijai – vidutiniškai pirmą kartą investuoja 300 eurų, vyrai – kur kas mažiau, beveik 190 eurų. Tiesa, vėliau periodinio investavimo sumos beveik susilygina – vidutiniškai vyrai kas mėnesį su investicijų roboto pagalba investuoja 44, moterys – 38 eurus.


Visgi lietuvės pirmą kartą investuodamos yra gerokai drąsesnės už savo kaimynes: estės moterys pirmai investicijai vidutiniškai skiria 70 eurų, vyrai – 134 eurus, latvės dar mažiau – vidutiniškai 35 eurus, vyrai latviai atitinkamai – 192 eurus.


Vangiau, bet nuosekliau


Nors investuojančių gyventojų pusiausvyrą jau dabar norėtųsi matyti šiek tiek kitokią, pokyčiai pamažu vyksta – palyginti su praėjusiais metais, bendras moterų valdomas investicinis portfelis paaugo 16 proc. ir dabar siekia 178 mln. eurų. Kadangi pradėjusios investuoti moterys yra nuoseklesnės ir panašų aktyvumą išlaiko nepaisydamos amžiaus grupės, ateityje šis portfelis ir moterų finansinė nepriklausomybė turėtų tik didėti.

REKLAMA


Vertinant pagal investuotojų amžių, daugiausia vertybinių popierių sandorių sudarė 36–50 m. amžiaus moterys ir vyrai, panašiai aktyvūs ir 51–64 m. investuotojai, tačiau vyresnio amžiaus kategorijoje – 65 m. ir daugiau – moterų investuoja jau 15 proc. daugiau negu vyrų. Turbūt tai galima paaiškinti ir demografine situacija bei vidutine vyrų ir moterų gyvenimo trukme.

Panaši situacija ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje aktyviausiai investuoja 36–50 m. investuotojai, vyresnių žmonių kategorijoje taip pat aktyvesnės yra moterys, Latvijoje aktyviausios 51-64 m. moterys ir 36-50 m. vyrai, o 65 m. ir vyresnių grupėje savo turtą taip didina 11 proc. daugiau moterų.


Daugiausia kaupia uždirbančios mažiausiai


Tiesa, statistika pagal gaunamas pajamas gali ne vieną nustebinti. Kitaip, negu įprasta manyti, daugiausia investuoja moterys, kurių pajamos yra iki 800 eurų – tokių yra 35 procentai. Gaunančių iki 1500 eurų investuoja 28 proc., tačiau savo santaupas įdarbina tik 23 proc. gaunančių iki 2800 eurų, o mažiausiai investuoja didžiausias pajamas gaunančios moterys – tokių yra vos 14 procentų.


Vyrų amplitudė yra kur kas nuosaikesnė: mažiausias ir iki 1500 eurų pajamas gaunančių investuotojų yra po 24 proc., iki 2 800 eurų ir daugiau gaunančių – analogiškai po 26 procentus.


Vyrai ir moterys investuoja skirtingai


Norint paaiškinti mažesnį moterų įsitraukimą į investavimą, toli ieškoti priežasčių nereikia: moterys vis dar uždirba vidutiniškai 11 proc. mažiau negu vyrai, kadangi dažniau renkasi dirbti mažiau mokamose srityse – moterų dauguma vyrauja sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse.



Savaime suprantama, kad mažesnės finansinės galimybės palieka mažiau erdvės santaupoms, o atsidėjusios moterys dažnai jas laiko grynaisiais pinigais ar savo banko sąskaitoje – paskaičiuota, kad net iki 71 proc. moterų turto yra neįdarbinti pinigai, kurie dėl infliacijos ilgainiui netenka savo vertės.


Kaip ir viską šiuolaikiniame pasaulyje, investicijas gerokai palengvina specialiai tam sukurti skaitmeniniai sprendimai. SEB bankas savo mobiliojoje programėlėje jau daugiau negu metus siūlo investicijų robotą, kuris atlieka konsultanto funkciją – užduoda nemažai klausimų apie investavimo tikslus, toleruotiną riziką, taip pat esamą finansinę situaciją. Išanalizavus gautą informaciją, pasiūlomas tinkamiausias investicinis sprendimas. Iki šiol SEB programėlėje klientai galėjo investuoti į SEB grupės valdomus investicinius fondus, o dabar čia galima naudotis ir portfelio valdymo paslauga, kai kliento lėšos investuojamos į jam tinkamiausią ETF portfelį.


Investicijų robotą jau išbandė daugiau negu 80 tūkstančių klientų visose Baltijos šalyse – 12 proc. jų pradėjo investuoti vidutiniškai apie 40 eurų per mėnesį, o net 73 proc. SEB klientų, naudodamiesi investicijų robotu, investavo pirmą kartą gyvenime.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 04 (2023)

    Savaitė - Nr.: 04 (2023)