Ž. Mauricas kritiškai vertina idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai: yra daug galimybių tokią schemą apeiti

Ž. Mauricas kritiškai vertina idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai: yra daug galimybių tokią schemą apeiti


Ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina praeitą pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai.


Jis tikina, kad tam, jog būtų įvestos kainų lubos, reikėtų kone visų pasaulio valstybių pritarimo tokiai idėjai, tačiau yra maža tikimybė, kad dėlto būtų susitarta.


„Vertinčiau ganėtinai skeptiškai tokius siūlymus, nes tiek naftos, tiek dujų rinkos yra pasaulinės, su labai daug įvairių žaidėjų. Be to, didelį vaidmenį vaidina naftos produktų rinka“, – teigė Ž. Mauricas.


Jis tvirtino, kad yra tikimybė, jog prie kainų lubų mechanizmo įvedimo prisijungtų tokios šalys kaip Indija, tačiau tada pakankamai stipriai išaugtų korupcijos grėsmė.


„Jei būtų įvedamos kainų lubos, bet Rusija pareikštų, kad atsisako tiekti tokia kaina, tada būtų kaip žaidimas, kai du automobiliai vienas į kitą važiuoja ir kas pirmas pasuks. Kam labiau reikia, Indijai pigesnės naftos ar Rusijai parduoti naftą. Tada būtų tikimybė, kad atsirastų įvairių schemų, per kurias ta nafta pasiektų tą pačią Indiją per kitas šalis, kurios nesutiktų dalyvauti toje schemoje“, – sakė ekonomistas.

REKLAMA


Daug galimybių apeiti kainų lubų schemą


Ž. Mauricas tvirtina, kad yra daug kelių Rusijai, kaip ji galėtų išvengti kainų lubų, ypač jeigu atsirastų nemažai šalių, neprisidedančių prie tokios ribų įvedimo iniciatyvos.


„Rusiškos naftos nepirktų Vakarų šalys, galbūt viena kita sąjungininkė, kaip pavyzdys, Indija, ir tikslas yra, bet nafta plūstų į besivystančias rinkas, kurių yra sudėtinga ekonominė situacija, šalys patiria infliacinį šoką, maisto kainos kyla ir t.t., tai daugiausia yra Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalys“, – aiškino „Luminor“ vyr. ekonomistas.


„Tokiu būdu Rusija galėtų parduoti naftą. Taip pat ji galėtų sakyti, kad parduoda naftą tik toms šalims, kurios neprisijungia prie iniciatyvos, o toms šalims, kurios prisijungia, visai neparduoda. Afrikoje apskritai naftos rinka yra beveik visiškai šešėlinė“, – pridūrė jis.


Ekonomisto vertinimu, kainų lubų mechanizmą įgyvendinti ir išlaikyti yra labai sunku, nes yra daug galimybių jį apeiti, taip pat, išaugtų korupcinė rizika.

REKLAMA


„Jeigu dėl naftos kainų spręstų politikai, tada didėtų grėsmė, nes atsiranda labai didelės sumos pinigų, ir Rusijai būtų didelė paskata bandyti kažkaip papirkti tuos politikus per aplinkui, kažkokiu būdu. Iš pradžių entuziazmo dėka turbūt nebūtų daug problemų, bet ilgainiui kiltų klausimas, ar toks mechanizmas gali ilgai būti“, – sakė Ž. Mauricas.


Tvaresnis kelias būtų didinti pasiūlą ir mažinti paklausą


„Luminor“ vyr. ekonomistas tikina, kad kainų lubos, kai kalbama apie pasaulinę naftos ir dujų rinką, nėra tvarus sprendimas. Pasak jo, tikimybė tokius mechanizmus išlaikyti metus arba dvejus yra labai menka, o ir pats mechanizmas geriausiu atveju įsigaliotų tik po metų, nes jo įgyvendinimui reikia pasiruošti.


„Tvaresnis kelias būtų tiesiog didinti pasiūlą, mažinti paklausą ir per tai mažinti kainas, kas buvo padaryta Sovietų Sąjungos paskutinį gyvavimo laikotarpį, kai buvo susitarta su Saudo Arabija palaikyti žemas naftos kainas“, – teigė Ž. Mauricas.


Be to, anot jo, tai neišspręstų ilgalaikių iššūkių, nes artimiausius keletą dešimtmečių didžiausias iššūkis bus palaikyti balansą tarp pasiūlos ir paklausos.


„Mes, vykdydami transformaciją iš iškastiniu kuru paremtos energetikos į atsinaujinančią, per mažai investuojame į iškastinį kurą ir pasiūla mažėja labiau negu paklausa“, – aiškino ekonomistas.


„Gali būti taip, kad artimiausius du dešimtmečius ar net ilgiau Rusijai ir kitoms naftą išgaunančioms šalims bus aukso amžius“, – pridėjo jis.



Lubų mechanizmo perdavimas tarptautinėms draudimo bendrovėms taip pat rizikingas


Ž. Mauricas tikina, kad lūkestis perduoti planuojamą lubų įgyvendinimą tarptautinėms draudimo bendrovėms taip pat rizikingas. Anot jo, bendrovės nėra labai entuziastingos ir šiuo atveju taip pat susiduriama su korupcijos rizikomis.


„Jos pačios, ne savo noru yra įveliamos į tokius potencialiai negražius žaidimus, bet vėlgi yra alternatyvų. Transportu, ir galbūt po kokių kelerių metų jų atsiras daugiau. Dabar į Kiniją, pavyzdžiui, iš Irano kiek veždavosi naftos, tai iš tikrųjų manau, kad tokių skylių būtų pakankamai nemažai“, – tvirtino ekonomistas.


„Investicija į vartojimo mažinimą, bendrai į energetiką didinant pasiūlą būtų prasmingesnė veikla negu įvedinėti lubas, nes natūraliai vėliau mažėjant paklausai, tikėtina, kad ir Rusijos pajamos pradėtų kristi. Bet jos labai ženkliai nenukris, nebent kainos nukristų smarkiai“, – pridūrė jis.


Praeitą savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime buvo aptarta galimybė įvesti naftos kainų lubas rusiškai žaliavai.


Šios idėjos autoriumi įvardijamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.


G7 galimame plane numatytos pastangos nustatyti ne tik naftos, bet ir dujų kainų lubas, apie kurias yra minėjęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis.


Didžiojo septyneto šalys numato, kad būtų įvedamas draudimas teikti visas paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos transportuoti Rusijos naftą jūra, nebent jos kaina būtų lygi arba mažesnė už kainos lubas, kurios turi būti nustatytos konsultuojantis su tarptautiniais partneriais.


Taip pat, plane numatyta siekti užtikrinti kainų lubų taikymą, ribojant galimybę naudotis Europos draudimo bendrovių paslaugomis Rusijos kroviniams, taip pat laivybos paslaugomis ir JAV finansavimu. Pagal schemą šios paslaugos būtų prieinamos tik importuotojams, kurie laikosi nustatytos lubų kainos.











Daugiau >>