A. Skaisgirytė: Lietuvoje NATO brigada turėtų atsirasti anksčiau nei 2027-aisiais, nes ši data tinkama tik taikos sąlygomis

A. Skaisgirytė: Lietuvoje NATO brigada turėtų atsirasti anksčiau nei 2027-aisiais, nes ši data tinkama tik taikos sąlygomis


Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje galėtų atsirasti kur kas anksčiau nei 2027 m. Tai, kad pasiruošimas priimti visą Vokietijos vadovaujamą brigadą galėtų užtrukti būtent iki šios datos, anksčiau buvo užsiminęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai.


„Dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Lietuvoje lankėsi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas su juo labai detaliai kalbėjo apie tai, kaip vokiečiams vadovaujant būtų galima dabar Lietuvoje esančias priešakines pajėgas išplėsti iki brigados dydžio.


Planas yra ir perduota Krašto apsaugos ministerijai toliau kalbėtis su vokiečiais jį įgyvendinant“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.


„Aš manau, kad tie pokalbiai bus labai konkretūs ir turėsime tą brigadą daug anksčiau nei buvo anksčiau kalbama – 2027 m. Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti“, – pažymėjo prezidento patarėja.

REKLAMA


NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.


Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.


3 proc. BVP dalis gynybai būtų adekvati dabartinei saugumo situacijai


Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu krašto apsaugai tenkanti BVP dalis yra neadekvati esamai geopolitinei situacijai. Todėl, pažymi šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, galbūt ateityje politinės partijos sutars krašto apsaugai skiriamas lėšas padidinti iki 3 proc. BVP.

REKLAMA


„Dabar skiriame 2,5 proc. BVP. Tai yra gerai. Tačiau geopolitinės situacija ir konkrečiai Lietuvos situacija reikalauja, ko gero, dar didesnio procento skyrimo gynybos reikmėms. Prezidentas buvo iškėlęs tikslą skirti 3 proc.


Ir tai niekur nedingo. Jeigu kol kas politinės partijos dėl to dar nesutaria, gal ateityje visgi jos galėtų sutarti dėl 3 procentų skyrimo gynybai. Tai būtų adekvatu esant dabartinei mūsų saugumo situacijai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.


Parlamentinės partijos ketina susitarimą dėl krašto gynybos pasirašyti liepos mėnesį. Šio susitarimo projekte kalbama, kad būtina stiprinti krašto apsaugą, tačiau konkretaus įsipareigojimo išlaidas gynybai didinti iki 3 proc. BVP nėra. Pasirašyti šį susitarimą atsisako opozicijai priklausanti „valstiečių“ partija.











Daugiau >>