Pigių pinigų politikos pabaiga keičia investuotojų prioritetus: menksta augimo akcijų populiarumas, valstybių obligacijos tampa patrauklesnės

Pigių pinigų politikos pabaiga keičia investuotojų prioritetus: menksta augimo akcijų populiarumas, valstybių obligacijos tampa patrauklesnės


Infliacijai kopiant į rekordines aukštumas centriniai bankai ėmėsi pinigų politikos normalizacijos, o tai, ekonomistų vertinimu, taip pat lemia ir investuotojų pasirinkimų pokyčius – vis didesnis dėmesys skiriamas mažiau rizikingoms turto klasėms, o ne greito uždarbio ir didelių pelnų vaikymuisi.


Investuotojų pasirinkimų kryptys jau pasikeitė metų pradžioje, kai daugelis centrinių bankų dar net nesignalizavo apie palūkanų normų kėlimą, tačiau tokio veiksmo jau buvo galima tikėtis matant infliacijos rodiklius, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekspertas pažymi, kad pastaruoju metu buvo fiksuojamas daugelio turto klasių vertės kritimas.


„Šie metai buvo unikalūs daugeliu atvejų. Vienas iš tų unikalumų, kad apskritai sunku rasti bet kokius finansinius aktyvus, kurie nebūtų nuvertėję, nes atpigo ir rizikingiausi, tokie kaip kriptovaliutos, augimo akcijos, dividendinės akcijos ir netgi saugiausios obligacijos“, – kalbėjo N. Mačiulis.


Anot ekonomisto, šiuo metu sprendimas apskritai niekur neinvestuoti, o tiesiog taupyti laukiant tinkamesnio momento, yra gan pagrįstas.


„Šiemet galiojo tas posakis, kurį teko ne kartą kartoti praėjusių metų pabaigoje – „cash in“. Niekur neinvestuoti pinigai turi didžiausią vertę, nes jie yra paruošti galimoms ateities investicijoms tuomet, kai jau koreguosis kainos ir bus daug patraukliau pirkti ir obligacijas, ir akcijas“, – pažymėjo jis.

REKLAMA


Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidento Mariaus Dubnikovo vertinimu, investuotojai nenusprendė persiorientuoti į naujas finansinių aktyvų rūšis, kurios jiems anksčiau buvo nepatrauklios, bet dabar jie renkasi mažiau rizikingas investicijas anksčiau pamėgtose turto klasėse.


„Judėjimo tarp turto klasių turbūt nepastebiu. Pavyzdžiui, kad iš akcijų būtų keičiama į obligacijas arba atvirkščiai. Vis tik kas labiau linkęs turėti fiksuotą pajamingumą lieka su fiksuotu pajamingumu, kas linkęs su akcijomis – lieka su akcijomis. Bet pačiose grupėse yra judėjimų“, – teigė finansų analitikas.


Vietoje augimo akcijų vis dažniau renkamasi dividendus atnešančias vertės akcijas


Pasak M. Dubnikovo, investuojantys į akcijas vis dažniau renkasi saugesnius, orientuotus į dividendų išmokėjimą nuosavybės vertybinius popierius, o ne į vertės augimą orientuotų įmonių akcijas.


„Preferencijos iš augimo pereina į vertę. Tai šiek tiek saugesnės įmonės ir įmonės, kurios iš esmės moka dividendus, turi apčiuopiamus rezultatus, teigiamą EBITDA, tokios įmonės yra patrauklesnės šiuo momentu, ypač kai kalbama apie recesiją“, – mano jis.

REKLAMA


Panašias tendencijas įžvelgia ir N. Mačiulis, aiškinantis, kad pastarąjį pusmetį finansiniai srautai iš pelno dar neuždirbančių, dividendų nemokančių akcijų ima trauktis, kadangi tokių įmonių vertės kilimas buvo paremtas daugiausiai „šviesaus rytojaus lūkesčiais“, todėl pasikeitus pinigų kainai pirmiausiai jos ir ėmė nuvertėti.


„Pastaruosius dvejus metus matėme didelę investuotojų euforiją, ypač mažiau patyrusių, pradedančiųjų. 4-5 proc. dividendų grąža nebuvo patraukli, kai buvo vaikomasi tokių aktyvų, kurių kainos gali padvigubėti per metus ar ilgesnį laikotarpį. Čia buvo šaltas dušas, pamoka, kad vaikytis skambių vardų gali būti patrauklu, kai kuriais laikotarpiais, bet ilguoju laikotarpiu aišku, kad fundamentali vertė yra tai, ko negalima užmiršti“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.


„Visuomet reikia vertinti, koks yra įmonės uždirbamas pelnas, kokia yra dividendų politika, augimo perspektyvos“, – pridūrė jis.


Valstybių obligacijos turėtų pritraukti vis didesnį investuotojų dėmesį


Todėl visiškai normalu, kad brangstant pinigų kainai, nukentėjus daugeliui akcijų, o dividendų pajamingumui daugelyje rinkų kylant, būtent obligacijos, N. Mačiulio vertinimu, tampa saugia alternatyva daugeliui investuotojų. Ekonomistas prognozuoja, kad didžiausi pinigų srautai į obligacijas bus nukreipiami tuomet, kai palūkanų normos bus praktiškai pasiekusios savo viršūnę.



„Palūkanų normų pikas bus tuomet, kai bus matomas ir infliacijos pikas. Tam tikrų ženklų euro zonoje ir JAV jau yra, tikėtina, jog infliacijos pikas pasiektas, ir lūkesčiai dėl palūkanų normų kilimo yra įvertinti. Tai reiškia, kad dabartinis laikotarpis tampa patrauklesnis įsigyti obligacijas, kadangi mažai tikėtina, jog palūkanų normos JAV kils daugiau nei 3-4 proc.“, – svarstė N. Mačiulis.


Tikimybės, kad investuotojų dėmesys į valstybės leidžiamas obligacijas artimoje ateityje bus padidėjęs, neatmeta ir M. Dubnikovas. Jis pažymi, kad tokių šalių, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų vertybiniai popieriai jau dabar leidžia uždirbti maždaug 3 proc. grąžą, o Federalinio rezervo sistemai nusprendus dar padidinti palūkanų normas, šių obligacijų pajamingumas gali pasiekti ir 4-5 proc. lygį.


Todėl, ekonomisto požiūriu, nepaisant to, kad pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukė verslo skolos vertybiniai popieriai, dabar vis patrauklesnės tampa būtent valstybių obligacijos.


„Iki šiol labai populiarėjo privačiai leidžiamos obligacijos, tai yra įmonių obligacijos, kurios pasižymi mažesniu likvidumu, didesne rizika, bet apčiuopiamais pajamingumais. Pajamingumai siekdavo 5-7 proc., o kartais ir didesnį. Dabar vis daugiau dėmesio sulaukia jau ir valstybinės obligacijos. Kad masiškai pinigai į jas judėtų, tai taip pasakyti negalima, bet susidomėjimas obligacijomis auga“, – aiškino finansų analitikas.


Nors M. Dubnikovas sutinka, kad skolos vertybiniai popieriai kol kas dar negali visiškai kompensuoti rekordinius tempus pasiekusio kainų augimo, tačiau netolimoje perspektyvoje jie tikrai gali leisti uždirbti fiksuotas pajamas.

REKLAMA


„Lietuvos, kaip saugios šalies, dešimties metų obligacijų pajamingumas padidėjo kone penkis kartus, iki 3 proc., ir jau duoda apčiuopiamą grąžą. Nepaisant to, kad infliacija šiuo laiko momentu yra didelė, bet žiūrint į priekį, tikintis, kad infliacija vis tik mažės, tai tie 3 proc. galbūt neatrodo labai baisiai patrauklūs šiandien, bet jie jau yra apčiuopiami“, – įsitikinęs jis.


Ekonomistai skirtingai vertina investavimo į auksą perspektyvas


Tuo metu kalbėdamas apie investavimą į auksą, tradiciškai laikomą tinkamu įrankiu siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, M. Dubnikovas pažymėjo, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kainų augimo tempui taip pat pasiekus rekordus, aukso vertė praktiškai neišaugo.


Apskritai, M. Dubnikovas įsitikinęs, kad auksas turi gan ribotas perspektyvas, kadangi šios turto klasės vertė, pasak jo, praranda savo ryšį su jo kainą turinčiais padidinti šokais, tokiais, kaip geopolitinė įtampa ar ekonominis neapibrėžtumas.


„Problema su tauriaisiais metalais yra ta, kad ateinančios kartos turi vis mažiau sąlyčio su jais. Anksčiau buvo auksinės monetos, auksas buvo turto simbolis. Dabartiniam jaunuoliui tas sąlytis su auksu yra mažėjantis, nykstantis. Dėl to jo kaina nereaguoja į šokus“, – mano jis.


Be to, finansų analitikas atkreipia dėmesį, kad lietuviai neretai yra linkę į auksą investuoti gan dideles lėšas, kurios jiems galiausiai vis tiek neatsiperka.


„Dažnai pirkdami aukso gabalėlį, plokštelę, žmonės net nepasidomi, kiek jis kainuoja biržoje ir kiek jis realiai moka. O dažnu atveju permoka labai stipriai. Gali būti, kad skirtumas tarp to, ką jis moka, ir biržos kainos yra 10 proc. ir daugiau. Tai reiškia, kad parduodant tokį daiktą vėl bus kažkoks komisas. Ilguoju periodu uždarbiu net nekvepia“, – tikino M. Dubnikovas.


Vis dėlto N. Mačiulis auksą linkęs vertinti kaip vieną tinkamesnių priemonių siekiant apsisaugoti nuo itin didelės infliacijos.

REKLAMA


„Jeigu žiūrėtume, kokios buvo saugiausios vietos priparkuoti pinigus pastarąjį pusmetį, tai auksas buvo būtent ta vieta. Jis labai nepabrango, bet bent jau leido išsaugoti pinigų vertę. Paprastai auksas laikomas investicine priemone, kuri leidžia apsidrausti ir nuo infliacijos, tradicinių valiutų nuvertėjimo, ir nuo geopolitinių šokų, krizių, kurias sunkiau prognozuoti“, – tvirtino jis.


Ekonomisto požiūriu, nepaisant ekonominės ir geopolitinės įtampos aukso kaina pastaruoju metu reikšmingai neišaugo dėl vienos priežasties – centrinių bankų politikos pokyčiai lėmė, kad tokios turto klasės, kaip kad obligacijos šiuo metu tiesiog yra populiaresnės.


„Labai sparčiai kyla palūkanų normos, o auksas nemoka nei dividendų, nei palūkanų bei kitos grąžos einamųjų pinigų srautų forma. Dėl to jo santykinis patrauklumas fiksuoto pajamingumo instrumentų atžvilgiu yra sumažėjęs. Bet auksas bent jau nenuvertėja ir išlieka tokiu instrumentu, kur negali tikėtis, kad bus dideli kainų šuoliai, bet bent jau kol kas nėra priežasčių, dėl ko jis galėtų labai sparčiai nuvertėti“, – aiškino N. Mačiulis.


Kriptovaliutų vertė buvo pastatyta ant burbulo


Visiškai priešingai nutiko su „virtualiu auksu“ vadintu kriptoturtu, pabrėžia „Swedbank“ ekonomistas. Pasak jo, būtent tokie aktyvai, kurių vertę „apčiuopti“ yra sunkiausia, pastaruoju metu ir nuvertėjo labiausiai.


„Įvairiausios kriptovaliutos plaukė ant pigių nemokamų pinigų bangos. Pinigų pasiūlai atsitraukiant iš karto didelė dalis investuotojų kapituliavo ir metė daugelį aktyvų. Čia buvo gera iliustracija, kad tai buvo didelis burbulas, finansinė piramidė, kurioje kriptoaktyvų kainos priklausė tik nuo svajonių, nuo to, kad pavykdavo pritraukti naujų patiklių investuotojų“, – akcentavo N. Mačiulis.


Panašios pozicijos laikosi ir M. Dubnikovas, teigiantis, kad kriptoturto pirkimo negalima vadinti investicija, o veikiau lošimu. Nors jis pripažįsta, kad tie, kurie pačioje jų atsiradimo pradžioje įsigijo tokių virtualiu valiutų, kaip bitkoinas, veikiausia nesutinka su tokiu vertinimu. Tačiau ekonomistas neabejoja, kad kriptoturto vertė augo dėl paprasčiausio kainų burbulo susiformavimo.


„Teko analizuoti finansų krizes ir burbulus, tai kriptovaliuta man labai stipriai panaši į tulpių svogūnų maniją 17 a. pradžioje, kai Olandijoje buvo prekiaujama tulpių svogūnėliais ir kaina buvo išpūsta, kad kone buvo galima už tulpės svogūnėlį nusipirkti namą. Vėliau, aišku, tas burbulas sprogo. Tai kriptovaliuta netgi svogūno vertės neturi. Tulpę dar galima pasodinti ir iš jos kažką gauti“, – pasakojo finansų analitikas.


Investicijos į nekilnojamąjį turtą pirmiausiai orientuotos į ilgalaikę grąžą


Kalbėdamas apie kitą turto klasę – nekilnojamąjį turtą, M. Dubnikovas pažymėjo, kad JAV jau pastebimos tendencijos, kad komercinės paskirties patalpos, tokios kaip įvairios prekybos vietos, pamažu praranda savo kainą, kadangi nemaža prekybos paslaugų dalis persikelia į internetinę erdvę. Nors tokių tendencijų ekonomistas Lietuvoje dar sako nepastebintis, tačiau investicijas į šios rūšies NT jis vertina atsargiai.


Nors Verslo konfederacijos viceprezidentas neatmeta galimybės, kad tam tikru laikotarpiu gali nukristi ir gyvenamojo būsto kainos, tačiau, jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje jo kaina vis tiek bus aukštesnė nei dabar.


„Apskritai, nekilnojamasis turtas vis tiek turi didelę perspektyvą. Niekas negali išprognozuoti, kiek jis kainuos po metų ar dvejų. Gali būti korekcijų. Bet po dešimties metų jis tikrai kainuos brangiau ir duos savo vidutinę grąžą. Jeigu jis yra nuomojamas, jis gali prilygti akcijoms. Nes tada gaunamas 5 proc. pajamingumas iš kainos pokyčio, tada apie 6-7 proc. nuomos pajamos“, – skaičiavo M. Dubnikovas.


Nors dėl brangstančių paskolų palūkanų būsto vertė veikiausiai taip sparčiai nebeaugs, tačiau dėl NT pasiūlos trūkumo sunku tikėtis ir jo kainų kritimo, mano N. Mačiulis. Ekonomisto vertinimu, investavimas į šią turto klasę turi tiek privalumų, tiek trūkumų.


„Žmonės dažnai užmiršta, kad nekilnojamasis turtas gali ir pigti. Dabar tenka girdėti įvairiausių pasvarstymų, kad tai yra tik brangstantis aktyvas. Ilguoju laikotarpiu taip, bet mes matėme 2008-2010 metų laikotarpį, kur daugelyje pasaulio miestų nekilnojamojo turto kaina krito 30-40 proc. Investavus į tokį aktyvą, jeigu reikėtų trumpuoju laikotarpiu išsigryninti pinigus, tai nuostoliai būtų milžiniški. Tokio scenarijaus tikimybės irgi negalima atmesti“, – pažymėjo N. Mačiulis.


Birželio viduryje skelbtos „Swedbank“ apklausos duomenimis 48 proc. respondentų būtent NT laiko geriausiu būdu investuoti pinigus, 40 proc. gyventojų sako, kad tai yra ir saugiausias būdas investuoti. Auksą geriausiu būdu investuoti laiko 18 proc. lietuvių, saugiausiu – 22 proc.


Tuo metu 20 proc. gyventojų sako, kad geriausias būdas investuoti yra akcijos, vis dėlto saugiausiu būdu šią finansinę priemonę laiko vos 6 proc. respondentų, rodo tyrimo rezultatai. Tuo metu obligacijas geriausia investicija tuomet įvardijo 29 proc. sakančių, kad apie investavimą žino labai daug ir nuolat tuo domisi, rodo „Swedbank“ duomenys.











Daugiau >>