Įvertino besibaigiančią Seimo sesiją: pasigedo konstruktyvumo, opozicijos boikotą įvardija kaip manipuliacijos apogėjų

Įvertino besibaigiančią Seimo sesiją: pasigedo konstruktyvumo, opozicijos boikotą įvardija kaip manipuliacijos apogėjų


Ketvirtadienį parlamentarai susirinko į paskutinį pavasario Seimo sesijos posėdį. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės vertinimu, nors sesijos metu buvo priimta keletas svarbių įstatymo projektų, vis dėlto, jos vertinimu, parlamentarų darbas nebuvo itin vaisingas.


Kita vertus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad iš dalies valdantieji gebėjo ieškoti kompromisų, o tai, anot jo, leido kontroversiškai vertinamų įstatymo projektų visiškai neišbraukti iš Seimo darbotvarkės.


Vertindami pavasario Seimo sesiją taip pat politologai atkreipė dėmesį ir į opozicijos netaktišką, o kartais chamišką retoriką bei sukritikavo valdančiųjų nepasirengimą krizėms.


Politologai vieningai sutaria – krizėms pasiruošta nebuvo


R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad pavasario Seimo sesijoje parlamentarams teko įveikti ne vieną iššūkį, kuriems, jos teigimu, pasiruošta nebuvo.


„Panašu, kad nepasiruošimas krizėms arba kai kurių nenumatymas tampa šiokia tokia tradicija. Turėjome ir kalio trąšų krizę, komunikacine prasme keistą Kaliningrado tranzito situaciją ir matome nepasiruošimą, situacijos neįvertinimą. Tuo labiau, kad yra ir ekonominiai iššūkiai, kurie, manau, dar tik yra augimo procese. Matėme šiokią tokią Vyriausybės reakciją, valdantieji susidėliojo šiokį tokį planą, bet, akivaizdu, kad rudenį reikės grįžti prie neišspręstų problemų“, – komentavo R. Urbonaitė.

REKLAMA


Analogiškai situaciją vertina ir L. Bielinis, kurio nuomone, nors į krizes valdantieji reaguoja, tačiau tai daro pavėluotai. 


„Reagavimas į krizes rodo, kad politinės jėgos bando išspręsti problemas, bet sureaguoja po įvykio. Tas pats veikimas po įvykio rodo, kad didžiąja dalimi politinės jėgos nėra pasiruošusios ir neišmąsto, nepasirengia, strategiškai nepaskaičiuoja galimybių. Tai leidžia sakyti, kad iš tikrųjų reagavimas į krizes yra vėluojantis arba pernelyg strategiškai neapskaičiuotas“, – svarstė L. Bielinis.


Politologai įžvelgia manipuliaciją ir darbą neieškant kompromisų


Taip pat, pažymi R. Urbonaitė, pavasario Seimo sesijoje galima užfiksuoti vis daugiau įvairių manipuliacinių technikų, kurias, atkreipia dėmesį ji, politikai ima naudoti per įvairius kanalus.


„Ar tai būtų Seimo posėdis, ar tai būtų socialiniai tinklai, daugėja pačių įvairiausių manipuliacinių technikų panaudojimas, kurias paprastai taiko propagandistai. Kuo toliau, tuo labiau retorika, ypač apeliuojant į lytį, išvaizdą, žeminimą, tampa mada“, – pastebėjo politologė, kartu pridurdama, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti neigiamų pasekmių.

REKLAMA


Taip pat, R. Urbonaitės nuomone, opozicijos boikotą, kurio metu parlamentarai išsireikalavo į Seimą įtraukti jų parengtus įstatymo projektus, galima laikyti manipuliacijos apogėjumi.  


„Valdantieji buvo spaudžiami į kampą, kad dėl karo negalime svarstyti kai kurių žmogaus teisių klausimų. O opozicijos kelios savaitės boikoto buvo išvis išskirtinė situacija Lietuvos parlamentarizmo istorijoje, kad tokiu būdu opozicija išsireikalavo to, ko nori, nors tiesioginės valdžios neturi. Tai čia buvo toks manipuliavimo apogėjus“, – kalbėjo politologė.


Vis tik R. Urbonaitė pažymi, kad į opozicijos manipuliaciją valdantieji atsakė tuo pačiu, nuspręsdami sušaukti neeilinį Seimo posėdį bei iš plenarinių Seimo posėdžių vedimo išbraukdami opozicijos atstovus.


„Tai valdantieji irgi ne be nuodėmės – į manipuliacijas atsakė manipuliacijomis. Todėl negaliu pasakyti, kad ši Seimo sesija pasižymėjo konstruktyvumu. Tai nėra gerai atsižvelgiant į kontekstą, o kontekstas yra karas Ukrainoje“, – Seimo sesiją vertino R. Urbonaitė, pridurdama, kad ir Rusijos sukeltu karu Ukrainoje parlamentarai ėmė manipuliuoti.


„Būtent karą naudojo kaip argumentą, kad galėtų apginti savo pozicijas“, – sakė R. Urbonaitė.


Tuo tarpu L. Bielinis atkreipia dėmesį ne į manipuliacijas, tačiau į parlamentarų darbą neieškant dialogo. Mat, pažymi politologas, parlamentarai pavasario Seimo sesijoje negebėjo padaryti nuolaidų ir, anot jo, nemėgino vieni kitus išgirsti.



„Mes matome, kad tiek valdantieji, tiek opozicinės jėgos nesugeba tarpusavyje padaryti tam tikrų nuolaidų, išgirsti vienas kitą ir galų gale suvokti politinio proceso sudėtingumą. O politikų požiūris vengiant kompromisų išties demonstruoja, kad yra politinė įtampa. Kita vertus, politinės jėgos, kurios dalyvauja politiniuose procesuose, jos neturi geros išlavintos politinės kultūros jausmo, kurios leistų daryti kompromisus“, – teigė L. Bielinis.


Išskiria ir pasiekimus: reaguota į ekonomikos iššūkius, sušvelnėjo požiūris į kontroversiškai vertinamus projektus


R. Urbonaitės nuomone, nors pavasario Seimo sesiją būtų sunku pavadinti vaisinga, visgi, pažymi ji, parlamentarams pavyko priimti keletą svarbių sprendimų.


„Vienas jų – konstitucinės pataisos priėmimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Čia buvo mažai manevro laisvės. Taip pat buvo priimtas rinkimų paketas, pagaliau praėjus tiek laiko turime Referendumo įstatymą, kurio faktiškai nepriėmė dar aną kadenciją. Buvo sureaguota kažkiek į ekonomikos iššūkius, buvo suformuotas tam tikras antiinfliacinis paketas, tai tokie žingsniukai įgyvendinti, bet kol kas kitos reformos, tarkim, sveikatos, mokesčių, apie kurias buvo kalbama, vis dar nėra jokiu būdu finišo tiesiojoje“, – teigė R. Urbonaitė.


„Bet, manau, kad čia dar iššūkių bus pakankamai nemažai. Taip kad sesija tikrai nėra vaisinga, ir natūralu, kad užstrigimų yra, kažkiek išjudėta su Civilinės sąjungos projektu, bet vėlgi tai nėra finalinis pasiekimas. Tai šiokie tokie judesiai daryti, bet iš esmės po šios sesijos labai kuo džiaugtis valdantiesiems nebus“, – pridūrė ji.


Tuo tarpu L. Bielinis pastebi, kad valdantieji iš dalies gebėjo ieškoti kompromisų, todėl, pažymi politologas, kontroversiškai vertinami projektai nebuvo visiškai išbraukti iš Seimo darbotvarkės.

REKLAMA


„Dalis įstatymų išties kultūriškai buvo kontroversiški, turiu galvoje civilinės sąjungos, lengvųjų narkotikų, bet ir šių įstatymų atžvilgiu matėme poslinkį. Jei pačioje pradžioje buvo visiškas nenoras, nesuvokimas vienaip ar kitaip įsiklausyti, ką įstatymai reiškia ir kur jie veda, tai pabaigoje pamatėme, kad požiūris į problemas sušvelnėja ir yra tam tikras nuolaidų, galimybių atsiradimas, ir tos nuolaidos leido nenubraukti įstatymų iki galo“, – svarstė jis.


R. Urbonaitė: toliau naudojamos į tam tikrus rinkėjus orientuotos retorinės priemonės


Nors pavasario Seimo sesijoje dėl chamiškų ir įžeidžių parlamentarų pasisakymų į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreiptasi ne vieną kartą, R. Urbonaitė mano, kad tokia retorika nėra neįprasta. Mat, pažymi ji, įžūliai kalbantys Seimo nariai jau ne pirmą kadenciją išlaiko įžeidžią poziciją, siekdami pritraukti papildomų populiarumą iš galimų rinkėjų.


„Neturime kažko ypatingai naujo, įžeidinėjimai ir retorika, kurią stebime pastaruoju metu, yra tų žmonių, kurie Seime yra ne pirmą kartą ir kai kurie iš jų pagarsėję tokiais metodais. Žmonės, kurie vieno svarstymo metu sau daug leido, kito svarstymo metu, kai grįžtama prie to paties klausimo, visiškai nepadaro išvadų. Jie kaip tik eskaluoja ir toliau naudoja retorines priemones“, – teigė R. Urbonaitė.


„Manau, kad jie padarė kiek kitokią išvadą – kad tai jų rinkėjams labai patinka ir gali surinkti papildomų populiarumo taškų“, – kalbėjo lektorė bei pridūrė, kad bendras parlamento vaizdas nuo įžeidžių Seimo narių pasisakymų gali nukentėti.


Panašios nuomonės laikosi ir L. Bielinis, kurio teigimu, įvairūs opozicijos ekscesai yra tik būdas atkreipti dėmesį į politines jėgas prieš artėjančius rinkimus.


„Tai, kad matėme tam tikrų ekscesų, yra požymis to, kad artėja rinkimai. Ir rinkimai į savivaldą bus labai svarbūs opozicinėms jėgoms, nes savivalda yra labai svarbus resursas prieš rinkimus į Seimą. Taip pat savivalda politinėms jėgoms padeda įsitvirtinti, atrasti savo vietą politiniame lauke. Tai, sakykime, visa ta kultūros stoka yra natūrali“, – sakė L. Bielinis.

REKLAMA


Vis tik R. Urbonaitei kelia nuostabą, kad nė viena politinė jėga nesurengė savo nariams atitinkamų komisijos posėdžių dėl etikos pažeidimų.


„Juk partijos turi savo vidines komisijas, kurios vertina jų narių elgesį, etiką. Tai yra pakankamai svarbu, nes tai yra rodiklis, kad partijos tai netgi toleruoja“, – kalbėjo R. Urbonaitė.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)