V. Čmilytė-Nielsen apie valstybės pareigūnų apsaugą: turėtume eiti vakarietišku keliu

V. Čmilytė-Nielsen apie valstybės pareigūnų apsaugą: turėtume eiti vakarietišku keliu


Seimo primininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad lankstesnis Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimas būtų žingsnis arčiau Vakarų. Mat, anot V. Čmilytės-Nielsen, kitose vakarietiškose valstybėse, jos duomenimis, apsaugos lygis yra kur kas kuklesnis ir Lietuva turėtų sekti tokių šalių pavyzdžiu, o ne orientuotis į Rytus.


„Manau, kad tai yra pamatuotas sprendimas, tokiose valstybėse kaip Estija, Danija, Šiaurės šalyse, be jokios abejonės, apsaugos lygis yra kur kas kuklesnis ir, manau, kad mes turėtume sekti jų pavyzdžiu“, – teigė Seimo pirmininkė.


Be to, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, valstybės pareigūnai neturėtų vengti kontakto su visuomene.


„Aš nemanau, kad šiuo klausimu būdami per vidurį ir arčiau rytietiškų valstybių nei vakarietiškų, turėtume orientuotis į rytus, į Rusija, Kirgiztaną, Kazachstaną ir kitas šalis, kur tokių apsaugų yra tikrai labai daug. Aš manau, kad mes turėtume eiti vakarietišku keliu ir, mano galva, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturėtų specialiai vengti kontakto su visuomene“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

REKLAMA


Be to, V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nuolatinė pareigūnų apsauga yra, anot jos, neracionalus resursų naudojimas.


„Tai yra visiškai pamatuotas noras einant gatve neturėti dviejų automobilių, sekančių paskui, turint galvoje, kad ir patys pareigūnai privalo nuolat juose sėdėti, tai yra tiesiog neracionalus resursų naudojimas“, – pridūrė ji.


Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimams, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.


Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.


Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga.

REKLAMA


Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.


Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.


Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui. Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.


Nesureikšmina „valstiečių“ grasinimų trauktis iš nacionalinių susitarimų


V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pasitraukus iš Seime rengiamų nacionalinių susitarimų jie prarastų savo prasmę ir sugriūtų. Pasak parlamento vadovės, toks „valstiečių“ apsisprendimas reikštų tiesiog, kad prie jų neprisijungia viena partija.


„Pernelyg svarbiu laiku šie susitarimai yra rengiami. Pavyzdžiui, kaip gynybos susitarimas karo Ukrainoje akivaizdoje. Tiesiog tai reikš, kad viena partija neprisijungia prie jo. Nei daugiau, nei mažiau“, – „Žinių radijui“ teigė trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen.


„Tai yra partijos apsisprendimas. O ši konkreti partija ar jos vadovai jau ne kartą problemas sprendė pasitraukdami“, – pridūrė ji.


Seimo pirmininkė akcentuoja, kad paradoksalu yra tai, jog pretekstu trauktis iš susitarimų, kalbančių apie ryšių su sąjungininkais stiprinimą, tampa būtent projektai, reiškiantys Lietuvos pažangą ir vakarėjimą.



„Dėl LVŽS pasakymų, kad jie norėtų trauktis iš nacionalinių susitarimų tiek dėl valstybės vadovo statuso pakeitimo klausimo, tiek dėl partnerystės vienokios ar kitokios man tai skamba labai paradoksaliai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.


„Tie įstatymo projektai, kurie reiškia arba tam tikrą mūsų visuomenės pažangą, mūsų vakarėjimą, ar tokią didesnę integraciją su mūsų sąjungininkais Vakaruose ar Šiaurės Europoje, tampa pretekstu trauktis iš susitarimų, kurie kalba apie mūsų bendrą gynybą, apie mūsų sąjungų stiprinimą, apie mūsų didesnę integraciją į bendrus formatus, aljansus tokius kaip, žinoma, NATO“, – pabrėžė parlamento vadovė.


„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį sakė, kad penktadienį vyks jo vedamos partijos tarybos posėdis, kuriame jis agituos bendrapartiečius už pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos. Nepaisant to, kad R. Karbauskis tvirtino, jog jis puikiai supranta, kad krašto gynybos klausimai šiuo metu yra pirmaeiliai ir, kad „valstiečiai“ pritaria kiekvienam ruošti baigiamo susitarimo punktui, pasirašyti dokumento partija negalės. Pasak jo, pagrindinė to priežastis yra kelios valdančiųjų įstatyminės iniciatyvos – valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Civilinės sąjungos įstatymas. Šie projektai, sako „valstietis“, skaldo visuomenę.






Daugiau >>