M. Dubnikovas: Nacionalinė strategija alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimui mažinti – garsiai aidinti patranka be taikiklio

M. Dubnikovas: Nacionalinė strategija alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimui mažinti – garsiai aidinti patranka be taikiklio


Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuria siekiama mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą ir jo žalą iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Vis dėl to, darbotvarkės pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Ji panašėja į garsiai aidinčią patranką be taikymosi sistemos ir skirta daryti įspūdį. Deja, ant popieriaus.


Marius Dubnikovas, ekonomistas


Pagrindiniai darbotvarkės tikslai – 26 proc. sumažinti alkoholio vartojimą ir 54 proc. – rūkančių žmonių skaičių. Jiems pasiekti numatyta didinti akcizus, steigti pagalbos telefonu liniją siekiantiems mesti rūkyti, kitos priemonės. Žvelgiant į tikslus, vis tik atrodo, kad siekiama Seimui padaryti įspūdį, kokius ambicingus tikslus kelia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai labai ilgam periodui. Tačiau jo pabaigoje galimai jau net nebus galima atsiminti, kas ir kodėl tokius tikslus kėlė. Panašu, kad tikslas „ant popieriaus“ yra svarbesnis nei mažinama žala.


Iš esmės, skatinti atsisakyti žalingų įpročių yra geras tikslas, tik iki to turime kelis neartus dirvonus. Alkoholio vartojimas prasideda nuo pasirinkimo tarp silpno ir stipraus alkoholio. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. absoliutaus alkoholio visuomenė išgeria vartodama stipriuosius gėrimus, kai Vakarų šalyse šis skaičius yra maždaug dvigubai (priklausomai nuo palyginamosios šalies) mažesnis. Tad šiuo aspektu esame labiau panašūs į rytų kaimynus. Akcizų politika – didinti mokesčius staigiau silpnam alkoholiui netgi dar labiau nutolino mus nuo Vakarų per paskutinius 6 metus.

REKLAMA


Kalbant apie rūkymą, remiantis Eurobarometro 2020 metų tyrimais, Lietuvoje rūkalių yra panašiai kaip ir Europos Sąjungoje, tačiau pas mus gerokai daugiau nei Bendrijoje rūko vyrai. Taip pat, daugiau vartojame tradicinių cigarečių – net 83 proc., lyginant su 69 proc. Europos Sąjungoje. Kaip žinia, pagal JAV Maisto ir vaistų agentūros tyrimus, degantis tabakas yra kenksmingesnis nei alternatyvos, bet akcizų politika vėl siekiama vis stipriau apmokestinti mažiau žalingas alternatyvas.


Taigi, Lietuvoje esanti reali problema – kenksmingesniu būdu tabaką rūkantys vyrai. Didžiąją dalį šios rūkalių grupės pasiektume taikliai pritaikius mokestines, šviečiamąsias ir prevencines priemones tradiciniams rūkalams. Beje, rūkalų dūmai sukelia ne tik asmenines bet ir netiesiogines bei ne mažesnes problemas likusiai visuomenei. Visų pirma, rūkančio žmogaus gyvenimo tikėtina trukmė trumpėja, o kartu – ir sveiko gyvenimo laikotarpis. Tai reiškia apkrovą valstybės biudžetui gydant tokius žmones. Antra, skleidžiami dūmai pasiekia ir nerūkančių plaučius, o tai irgi kelia šalutines problemas.

REKLAMA


Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į kanabinoidų turinčius produktus, kurių vartojimas sparčiai populiarėja (šiuo metu šie produktai Lietuvoje sudaro 6 proc. rinkos dalį). Kanabinoidų populiarėjimą galėjo lemti netiksli mokestinė aplinka, kai buvo sparčiau didinami akcizai silpnam alkoholiui bei mažiau žalingoms nei tradicinės cigaretės rūkymo alternatyvoms.


Panašu, kad Nacionalinė darbotvarkėje yra daug motyvuojančių skaičių, tačiau į problemos aptikimą ir kovą su jau šiandien žinomais iššūkiais – susiformavusius labiau žalingo alkoholio ir tabako įpročius – nesikoncentruojama. Norėtųsi, kad ilgalaikėse strategijose būtų keliami konkretūs tikslai žalą sumažinti.