A. Skaisgirytė: laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos

A. Skaisgirytė: laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos


Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tikina, kad tarptautinė bendruomenė turi tęsti Rusijos izoliacijos procesą. Pasak jos, svarbu, kad sankcijos apimtų ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, nes ji padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.


„Labai nuosekliai laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti Rusijos bankai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.


Prezidento vyriausioji patarėja aiškina, kad Europos Sąjungos (ES) šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos yra tapusi labai didele. Anot jos, Austrija importuoja 80 proc. savo dujų iš Rusijos, ir jai staiga atsisakyti šio importo būtų sudėtinga, tačiau svarbu tokiais atvejais diversifikuoti rinkas ir rasti alternatyvių dujų pristatymo būdų.


„Svarbu, kad prasidėtų procesas ir būtų pasakyta, kad norime atsisakyti bei ieškome, kaip kompensuoti rusiškas dujas, kokiomis priemonėmis. Tų priemonių galima rasti ir Lietuva turbūt yra vienas iš tų pavyzdžių, ką galima įsirengti“, – sakė A. Skaisgirytė.

REKLAMA


Prezidento patarėja užsienio reikalams pabrėžė, kad Lietuva supratusi, jog yra pernelyg priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų, įsirengė savo naftos bei suskystintų dujų terminalus. Pasak jos, šie terminalai įgalino Lietuvą pirktis naftą ir dujas pasaulinėmis kainomis bei pasaulinėje rinkoje.


„Lietuva parodė, kad jeigu yra politinė valia, dujų ir naftos importo iš Rusijos galima atsisakyti“, – tvirtino A. Skaisgirytė.


Atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.


Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.


Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.


Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

REKLAMA


Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.


ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.


Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO – svarbus


Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.


„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.


Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.


„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.


A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.



„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.


Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.


Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)