I. Šimonytė: infliacija sulėtės antroje metų pusėje natūraliuoju būdu

I. Šimonytė: infliacija sulėtės antroje metų pusėje natūraliuoju būdu


Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad infliacijos rodiklis šalyje ims mažėti antrojoje šių metų pusėje. Ministrė pirmininkė aiškina, kad taip turėtų įvykti, kadangi kainos praėjusiais metais ėmė augti būtent rudenį, todėl kainų pokytis už kelių mėnesių jau bus skaičiuojamas nuo aukštesnės lyginamosios bazės.


„Infliacija sulėtės antroje metų pusėje, tiesiog natūraliuoju būdu. Labai aukštas slenkstis, kuris buvo pasiektas praėjusių metų antroje pusėje, prasidėjus infliacijos spartėjimui, jeigu nebus kažkokių ypatingų, labai dramatiškų ekonominės situacijos pokyčių, infliacija sulėtės“, – ketvirtadienį Seime teigė I. Šimonytė.


Premjerė tikino, kad valstybė imsis priemonių prieš tų kainų augimą, kurios yra reguliuojamos, nes rinkos kainų reguliavimas reikštų didesnę naštą mokesčių mokėtojams.


„Kainos yra arba reguliuojamos, arba rinkos. Visiškai užšaldyti kainų augimą reikštų, kad mes prisiimtume labai didelę naštą tokiu atveju, visi mokesčių mokėtojai duotuotų tas sumas iš biudžeto ir tai nebūtų teisingas signalas“, – sakė politikė.

REKLAMA


„Manau, kad tas kelias, kuris yra pasiūlytas, apriboti kainų augimą likusią dalį duotuojant iš biudžeto yra teisingas“, – pridūrė ji.


Lietuvos bankas yra numatęs tris tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.


Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc.


G. Skaistė: žiūrint į bendrą ES kontekstą, Lietuvos skola nėra pernelyg didelė


Nors šalies deficitas, Seimui pritarus Vyriausybės siūlomam patikslintam valstybės biudžeto projektui, sudarytų beveik 5 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako augančios skolos nesureikšminanti.

REKLAMA


„Lietuvos skola, žiūrint į bendrą kontekstą, Europos Sąjungos kontekstą, atrodo pakankamai konstruktyviai ir nėra pernelyg didelė“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.


Ministrė atkreipia dėmesį, kad nepaisant didėjančio biudžeto deficito, bendras valstybės skolos dydis lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP), išliks neišaugęs, kadangi BVP auga sparčiau, negu prognozuota. Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad dalis viršplaninių pajamų jau buvo panaudotos anksčiau.


„Dalis šių pajamų, kurios nebuvo prognozuotos rengiant šių metų biudžetą rugsėjo mėnesį, jau yra išleistos, kuomet buvo patvirtintos papildomos išlaidos krašto apsaugai 300 mln. eurų. Todėl perteklines, kaip čia mėgsta opozicija vadinti, arba tiksliau viršplanines pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – aiškino G. Skaistė.


Vyriausybė ketvirtadienį Seimui planuoja pateikti patikslinto šių metų biudžeto projektą. Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.


Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.


Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 4,9 procento BVP.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)