Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimi Ukrainoje pradėtą karą. Visgi, pasak ministro, nepaisant šių teigiamų žinių, Vakarai turi ir toliau tiekti paramą Ukrainai, kad ji galėtų išstumti iš savo teritorijos agresorių.

„Turime aiškiai pasakyti, kad V. Putinas karą pralaimi. Tai jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra užstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia tų žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Visgi ministras pabrėžė, kad nepaisant palankių tendencijų yra labai svarbu ir toliau teikti paramą Ukrainai.

„Ir dėl to, nepaisant to pripažinto fakto, kad Rusija pralaimi, pagalba toliau turi būti teikiama tam, kad Ukraina įgytų didesnį pajėgumą ne tik sustabdyti, ne tik atmušti, bet ir pradėti stumti lauk“, – akcentavo jis.

I. Šimonytė: blogis kariauja nesilaikydamas jokių taisyklių

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad jau mėnesį Ukrainoje besitęsiantis Rusijos pradėtas karas yra „bukas“, kuriame šalis agresorė nesilaiko jokių karo taisyklių.

„Tai karas, kuriame nesilaikoma kariavimo taisyklių todėl, kad yra tyčia atakuojami civiliai žmonės, tie objektai, kuriems pakenkimas gali sukelti labai didelę, galbūt net globalią žalą. Turiu omenyje atomines elektrines, kitą infrastruktūrą“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Čia vyksta gėrio kova su blogiu ir blogis kariauja nesilaikydamas jokių taisyklių, o mes žinome, kad net ir karui tam tikros taisyklės yra“, – pažymėjo ji.

G. Landsbergis: Rusijoje toliau veikiantys lietuviški verslai silpnina mūsų argumentus raginant pasitraukti Vakarų įmones

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvoje veikiančioms įmonėms tęsti veiklą Rusijoje tampa sudėtinga ne tik dėl spaudimo ir rizikos patirti reputacinę žalą, tačiau ir dėl techninių kliūčių.

„Kai kurie dalykai yra ir techniniai. Dėl to, kad įmonės paprasčiausiai susidurs su sunkumais atsiskaityti už suteiktas prekes arba paslaugas. Tai reikia įvertinti. Manau, kad spaudimas atsisakyti kontraktų su Rusija yra teisingas dalykas ir valstybės institucijos tame dalyvauja“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Landsbergis.

Vis tik, ministras pažymėjo, kad šalyje veikiančias Vakarų įmones spausti pasitraukti iš Rusijos rinkos trukdo ir tai, kad tokio sprendimo dar nepriėmė ir kai kurios Lietuvos įmonės.

„Bet turime būti nuoširdūs. Ir iki galo. Dėl to, kad turime ir lietuviško verslo, kuris Rusijoje dar sėkmingai veikia. Tiesą sakant, tai mūsų argumentus šiek tiek silpnina reikalaujant vakarietiškų įmonių, kad jos atsisakytų verslų Rusijoje“, – tvirtino G. Landsbergis.

Iš Rusijos ir toliau masiškai traukiantis Vakarų verslams, viešojoje erdvėje paaiškėjo, kad „Vičiūnų grupė“ ir toliau tęsia veiklą Rusijoje. Įmonės savininkas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad verslas sustos – tik vėliau. Kaip aiškino V. Matijošaitis, šiuo metu tiesiog neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti.

Tokia užimta neužtikrinta politiko laikysena sulaukė visuomenės pasipiktinimo bangos. Dar šią savaitę priešais Kauno savivaldybę keli šimtai protestuotojų reikalavo pasakyti tikslią datą, kada įmonė sustabdys darbą.

G. Landsbergis: dėl rusiškos naftos embargo Europoje galima sutarti

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad svarbiausios naujos sankcijos Maskvai turi aprėpti rusiškų energetikos išteklių, visų pirma – naftos, importo draudimus, taip pat reiktų daugiau Rusijos bankų atjungti nuo SWIFT bei plėsti sankcionuojamų oligarchų sąrašus.

Būtent dėl „visiško“ naftos embargo, ministro įsitikinimu, ES lygiu sutarti įmanoma.

„Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Norint tą pasiekti, anot ministro, Bendrijos lyderiai privalo greitai priimti politinį sprendimą, esą jau reikia pradėti ruoštis išteklių pirkimui iš kitų valstybių.

„Manau, kad politinis sprendimas yra reikalingas nedelsiant, labai aiškiai pasakant, kad viskas. Dėl to, kad tai veikia ir ateities įsigijimus, ir investicijas kitoms valstybėms, kurios pradės ruoštis perėjimui, kad iš jų bus perkama daugiau“, – aiškino jis.

Ministras taip pat pažymėjo, jog būtina ir toliau diskutuoti apie naujų rusiškų bankų pašalinimą iš tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šios sankcijos, anot jo, susijusios ir su energijos išteklių embargu, kadangi per kelis dar nepašalintus didžiuosius Rusijos bankus vykdomi ES mokėjimai Kremliui už Bendrijai tiekiamą energiją.

„Reikia toliau žiūrėti į papildomų bankų išmetimą iš SWIFT – tai sietina ir su energijos atsisakymu, nes kai kurie bankai, kurie dar prijungti prie SWIFT, palikti dėl to, kad per juos atsiskaitoma už energiją, kuri yra perkama“, – sakė G. Landsbergis, dar pridūręs, kad „kur kas plačiau plečiami“ turėtų būti ir sankcionuojami Rusijos oligarchų sąrašai.

Briuselyje dalyvauti G7, Europos Vadovų Tarybos ir NATO viršūnių susitikimuose atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas kitiems Vakarų lyderiams pristatys savo siūlomas sankcijas. Šis vizitas, G. Landsbergio nuomone, gali suvienyti Vakarų partnerius imtis naujų sankcijų Rusijai.

„Dažnu atveju JAV dalyvavimas anksčiau veikdavo kaip vienijantis veiksnys tai, kad JAV suburia platų aljansą sankcijų“, – svarstė ministras.

Reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.