Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo. 

Nepaprastoji padėtis šalyje įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.

Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.

Šiuo dekretu prezidentas šaukia neeilinę Seimo sesiją, kuri turi prasidėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio dekreto paskelbimo ir teikia Seimui tvirtinti neeilinės Seimo sesijos metu šiuo dekretu paskelbtą sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Dekretu nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedama laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki 2022 m. kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Prezidentas kreipėsi į V. Putiną ir Rusijos žmones: vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas yra pradėta

Ketvirtadienį Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir šalies žmones, ragindamas sustabdyti Kremliaus pradėtą agresiją. Jo teigimu, tai mažiausia, ką šią minutę dar būtų galima padaryti.

„Šį rytą prasidėjo brutali, plataus masto, gerai suplanuota agresija prieš Ukrainos valstybę ir Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti greta esančią nepriklausomą europietišką valstybę. Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą ir Rusijos žmones. Vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių, ir tai yra mažiausia, ką būtų galima padaryti šią minutę“, – ketvirtadienį Prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, jei Rusija ir toliau vykdys agresyvią politiką, Lietuva yra pasirengusi ir toliau ginti bei padėti Ukrainai.

„Tačiau, jei taip neatsitiks, Lietuva yra pasirengusi visomis įmanomomis priemonėmis, tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkais ir partneriais, sutelkti visokeriopą pagalbą draugiškai Ukrainos tautai ir, be jokios abejonės, dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pabrėžia, kad, nepaisant visų šalyje esančių vidinių priešpriešų, jis viliasi, kad Lietuva vieningai išspręs visus iššūkius.

„Galbūt Lietuvoje kartais kyla labai daug priešpriešų, yra skirtingų nuomonių, bet šiandien gyvename tokiomis aplinkybėmis, kad privalome būti susitelkę, orūs, gerbti vienas kitą ir aš tikrai neabejoju, kad mūsų tauta yra pakankamai stipri tai padaryti, ir mes visi vieningai išspręsime visus iššūkius, kurie mums dabar yra iškilę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.

G. Nausėda: sankcijos turi būti paskelbtos ir Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad griežtas sankcijas būtina skelbti ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai, kurios teritorija naudojasi karinius veiksmus prieš Ukrainą pradėję rusų kariai. Tą šalies vadovas teigia ketinąs siūlyti ketvirtadienio vakarą rengiamoje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Kelsime viso sankcijų paketo reikalingumą ir kelsime ne tik sankcijų Rusijai reikalingumą, bet ir sankcijų Baltarusijai, kadangi iš šitos šalies teritorijos šiandien vykdoma agresija“, – po ketvirtadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios daro ten ką jos nori ir yra pasirengusios ten likti, jei tik norės, visą laiką. O tai yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui“, – argumentavo šalies vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad retorinių priemonių sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nebepakanka, todėl NATO privalu diskutuoti, kaip užtikrinti viso rytinio Aljanso flango saugumą „labai konkrečiomis priemonėmis“.

Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.